Perdarytas Renault Master – didžiųjų vilkikų eros pabaigos pradžia?

Tradiciniai, tipinių išmatavimų Renault Master furgonai yra vieni Lietuvos lengvojo komercinio transporto rinkos lyderių, tačiau situacijai krovinių vežimo segmente keičiantis, „standartinių“ sprendimų, tiek kalbant apie lengvąjį komercinį transportą, tiek apie tolimųjų reisų vilkikus, nebeužtenka. Žinoma, vilkikai vienu metu gali pervežti daugiau ir sunkesnių krovinių, tačiau jų maršrutams galioja nemažai apribojimų, o vairuotojams keliami specialūs reikalavimai.

Visai kitokia situacija „mini vilkikų“ segmente, kur aiškiu lyderiu, vėlgi, tampa perdarytos Renault Master versijos. Tokiam automobiliukui, su gerokai padidintu krovinių skyriumi, dar užtenka B kategorijos vairuotojo pažymėjimo, nereikia tachografo ar privalomo vairuotojų darbo – poilsio režimo. Aišku, krovinių tokia transporto priemonė perveš žymiai mažiau, tačiau galės tą padaryti operatyviau, faktiškai nugabenant krovinį „nuo durų iki durų“. Vežant krovinį vilkiku toks pristatymas kartais būtų net neįmanomas. Be to, niekas iš didžiųjų vežėjų neims vieno 1 ar 1,5 tonos krovinio, tad norint tokio svorį nugabenti į pasirinktą vietą, teks laukti, kol bus surinktas toli gražu ne visų mėgstamas dalinis krovinys.

Gyvenime, kurio tempas nuolat greitėja ir žmonės nebenori laukti, furgonams, ypač perdarytiems, atsiveria naujos galimybės. Tai suprasdamas, prancūzų gamintojas Renault, rinkai pradėjo tiekti „transformerius“ – kokybiškai, naudojant sertifikuotas detales ir mazgus, perdarytus arba, sakant tiksliau, sukurtus Renault Master. Šių, mofikuotų, versijų gamybai imama standartinė Renault Master važiuoklė ant kurios, pagal kliento pageidavimus ir poreikius, sumontuojamas krovinių skyrius, kuris gali būti labai didelis, ir kabina, su viena arba dviem miegamomis vietomis.

Renault Master, prie kurio vairo praleidau keletą dienų, turėjo ne tik 5,3 m ilgio, 2,28 m pločio ir 2,5 m pločio krovinių skyrių, bet ir ypatingai erdvę kabiną su trimis miegamomis vietomis.

Jeigu sėsti į vairuotojo vietą nesižvalgius aplinkui, kabina tiems, kurie bent kartą vairavo komercinį Renault transportą, pasirodys labai pažįstama.

Toks pats vairas ir prietaisų skydelis, ant vairo kolonėlės sumontuota garso valdymo sistema, gerai pažįstami nuolatinio greičio, Eco režimo mygtukai ar šildymo valdymo rankenėlės ir firminis, ištraukiamas Renault dokumentų laikiklis ir matyti, kas vyksta šalia automobilio padedantis išgaubtas veidrodėlis.

Viskas kaip ir įprasta, tačiau kabina stebina savo erdve – tarpas tarp vairuotojo ir keleivio sėdynių toks, kad ten būtų galima įtalpinti dar dvi kiek siauresnes sėdynes. Tiesa, tokiu atveju būtų uždarytas praėjimas į patogią ir ganėtinai prabangią poilsio zoną, kurioje yra ištraukiamas šaldytuvas, atlenkiamas stalas ir du mažesni staliukai, televizorius, atskiras apšvietimas pirmam bei antram aukštui ir trys miegamos vietos.

Viena jų sumontuota apačioje, iškart už sėdynių, kitos dvi – antrame aukšte. Besiilsintys čia turės ne tik savo atskirą 12 V automobilinę rozetę, bet ir jaukiai įsikūrę galės grožėtis vaizdu pro vieną iš dviejų šoninių langelių ar centrinį stoglangį.

Tiek pirmojo, tik ir antrojo aukšto gyventojų šiluma paslaugiai „pasirūpins“ autonominė šildymo sistema „Webasto“. Po nakties, praleistos automobilyje kilo mintis, kad ji galėtų dirbti kiek tyliau, tačiau šildymo sistemos varikliuko urzgimas yra tikrai nedidelis „mokestis“ už jo teikiamą patogumą ir jaukumą.

Ryte, bent minimaliai apsiprausti ar prisileisti vandens arbatai bus galima iš po krovinių skyriumi sumontuoto vandens bakelio.

Automobilyje yra visa tai, kuo anksčiau galėjo pasigirti tik vilkikų vairuotojai, todėl tiek pastarieji, tiek ir didieji krovinių vežėjai turėtų pradėti jausti konkurenciją. Aišku, per vieną dieną situacija nepasikeis, tačiau stebint kaimyninę Lenkiją, tokios tendencijos tampa labai ryškios.

Kalbant apie patį automobilį, tai, iš esmės, tai tas pats, gerai pažįstamas Renault Master, tik kiek „išsipūtęs“ ir padailintas. Vairuotojo vieta, kaip ir bet kuriame komerciniame Renault, patogi ir apgalvota. Bandytas modelis turėjo ir sėdynę su pagalve, leidžiančia susireguliuoti jos kietumą pagal vairuotojo svorį. Važinėjant gerais keliais ar nedideliais atstumais tai gal ir nėra esminis dalykas, tačiau tolimoje kelionėje ar kratantis žvyrkeliais supranti, kad nejausti kelio nelygumų yra gerai.

Automobilyje buvo sumontuotas 3,2 l 190 AG dyzelinis variklis, veikiantis poroje su 6 pavarų MPD. Kadangi automobiliu važiavo tik du žmonės, o krovinių skyrius buvo tuščias, tokio tandemo jam visiškai užteko, tačiau dabar labai norėtųsi išbandyti, kaip variklis veiktų veždamas krovinį. Degalų sąnaudos, kurios konkrečiu atveju, mišriu režimu, siekė 10 l/100 km, tikėtina, išaugtų, tačiau gerokai įdomesnis yra klausimas, kaip pasikeistų transporto priemonės dinamika. Teorinis klausimas į kurį būtų galima atsakyti tik atlikus praktinį eksperimentą.

Kita vertus, pakrautas Renault Master tikrai būtų stabilesnis, nes dabar, dėl didelio krovinių skyriaus tentų ploto, tiek natūralaus, tiek pravažiuojančių transporto priemonių sukelto vėjo gūsiai buvo ypač stipriai jaučiami.

Dar vienas svarbus momentas – automobilio gabaritai. Juos reikia įvertinti ne tik įvažiuojant į staigesnį posūkį, bet ir planuojant maršrutą ar renkantis stovėjimo vietą. Apie tai, kad į požemines stovėjimo aikšteles su tokia transporto priemone verčiau nelysti, turbūt rašyti nereikia, tačiau savotiškais spąstais „transformeriui“ gali tapti ir... gyvenvietėmis tapę sodai. Reikalas tas, kad mūsų tautiečiai labai pamėgo tvertis tvoras, kartais, tarsi „netyčia“ prisijundami ir bendrą žemę, todėl sodų gatvelės gerokai susiaurėjo ir į kai kurias iš jų įvažiuoti, nekalbant jau apie kitus manevrus, gali būti ganėtinai sudėtinga. Taip pat reiktų nepamiršti apie automobilio aukštį ir, kiek išeina, saugotis pakelėse augančių medžių ir jų šakų, taip ir „norinčių“ brūkštelti per „antrą aukštą“ ar kėbulo tentą.

Sunku manevruoti šiuo automobiliu buvo ir prigrūstoje antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, tad galinio vaizdo kamera, jeigu važiuojate vienas, yra labai ir labai būtina. Galbūt vėliau, kai įprasite prie transporto priemonės gabaritų, apsieisite ir be jos, tačiau pirmosiomis „pažinties“ dienomis ji gerokai palengvins jūsų gyvenimą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad perdaryti, sertifikuoti ir eksploatacijai bendrojo naudojimo keliuose pritaikyti Renault Master pamažėl, bet tampa įprastų vilkikų konkurentais. Jie tokie pat patogūs, tačiau manevringesni, pigesni ir juos gali vairuoti bet kuris, B kategoriją turintis, asmuo. Kadangi įvyks lūžis Lietuvos krovinių pervežimo rinkoje, prognozuoti nesiimu, tačiau tiek jis, tiek ir bepiločio komercinio transporto atėjimas – tik laiko klausimas. Belieka tam tinkamai pasiruošti.

 Už galimybę įamžinti automobilį dėkojame kaimo turizmo sodybai Pečiūrkiemis.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt