Peugeot Traveller – ilgoms ir malonioms kelionėms

2016 m. kovo mėnesį vykusioje Ženevos automobilių parodoje prancūzų automobilių gamintojas oficialiai pristatė keleivinį autobusiuką Peugeot Traveller, apie kurį buvo kalbama nuo 2015 m. pabaigos.

Bendras koncernų PSA ir "Toyota Motors“ darbų vaisius gavo modulinę EMP2 platformą, keletą naujų dyzelinių variklių ir naująjį, firminį prancūzų dizaino kėbulą. Po oficialios premjeros prancūzai pradėjo intensyviai šturmuoti Europos rinką ir, tikėtina, čia jų gali laukti sėkmė, nes automobilis, nepaisant savo „krovininio transporto“ šaknų, atrodo moderniai ir labai patraukliai. Ypatingi nuopelnai čia tenka automobilio priekiui – naujo tipo radiatoriaus grotelėms ir kiek primerktas akis primenantiems žibintams. Žiūrint iš šono prieš save matai išvaizdų vienatūrį, per kurio šonas besitęsiančias linijas įrėmina masyvios bagažinės durelės ir simpatiški galinių šviesų žibintai.

Traveller pirkėjai, pagal savo poreikius, galės rinktis vieną iš trijų skirtingų ilgių – 4 606 mm, 4 959 mm ir 5 300 mm. Priklausomai nuo sąrangos, autobusiuko ratų bazė yra 2 930 arba 3 275 mm. Nepaisant to, kad Traveller – komercinis keleivinis automobilis, jo aukštis – tik 1,9 m., plotis, neskaitant susiglaudžiančių veidrodėlių – 1 920 mm. Toks sprendimas leidžia automobilį parkuoti ten, kur anksčiau aukštesnis komercinis transportas negalėjo patekti – daugiaaukštėse prekybos centrų stovėjimo aikštelėse ar požeminiuose garažuose.

Pastarojo meto „Peugeot“ dizaino mados aiškiai matomos ne tik automobilio išorėje, bet ir viduje. Interjeras ne tik atrodo patraukliai, bet ir yra, palyginti, ergonomiškas – vairas multifunkcinis, informacinis ekranėlis prietaisų skydelyje – aiškiai matomas ir lengvai valdomas, intuityviai perprantamas ir centriniame panelyje esančio lietimui jautraus ekranėlio valdymas.

Man pasirodė kad kiek tolokai – arčiau priekinio keleivio – nukelti šildymo sistemos ventiliatoriaus valdymo mygtukai. Keleivis juos nesunkiai pasiekia, o štai vairuotojui tenka gerokai pasilenkti į priekį. Atrodo visa klimato valdymo sistema gražiai, visos funkcijos, įskaitant ir keleivių šildymo sistemos įjungimo mygtuką, aiškios, tačiau ventiliatoriaus reguliavimas galėjo būti sumontuotas ir arčiau vairuotojo.

Modelis turėjo ir vis populiarėjantį projekcinį ekranėlį. Pastaroji funkciją, ją kiek patobulinus, galėtų visiškai pakeisti įprastą prietaisų skydelį. Greitis, nuolatinis nustatytas greitis ar navigacijos patarimai jame matomi, tad belieka „prikabinti“ degalų sąnaudas bei variklio temperatūros daviklius ir įprasti skydeliai galės tapti istorija.

Priekinės tiek vairuotojo, tiek ir keleivio sėdynės, badytame modelyje, ne tik buvo valdomos elektra, gavo patogius, atlenkiamus ranktūrius, bet ir turėjo masažo funkciją.

Ekonominio segmento automobilių, juo labiau komercinių, kuriuose masažu kelionės metu galėtų mėgautis ne tik vairuotojas, bet ir priekyje sėdintis keleivis, man dar neteko sutikti. Matyt prancūzai nusprendė ne tik atsiriekti nemažą dalį Europos komercinio keleivinio transporto rinkos, bet net ir sudaryti konkurenciją Premium segmentui. Tokias užuominas galima pastebėti ir keleivių skyriuje – elektra valdomos durelės, atlenkiamos keleivių sėdynių nugarėlės, ganėtinai plačios salono transformacijos galimybės, atskira šildymo sistema ir nemaži panoraminiai stoglangiai.

Ir viskas būtų gerai, jeigu ne vienas mažas bet – gėrimų laikikliai. Tiksliau, jų nebuvimas. Patogūs, po ranka esantys laikikliai numatyti tik trečios eilės keleiviams.

Antros eilės keleiviai gali pasidžiaugti prie priekinių sėdynių pritvirtintais atlenkiamais staliukais, o štai pakeliui nusprendusiam atsigerti vairuotojui tenka spręsti klausimą – kur saugiai pastatyti gėrimą. Durelių apačioje esanti lėntynėlė – per plati ir per žemai, ertmės, kuriose stovėjo peleninės – per toli, o „po ranka“, kur nors prie pavarų perjungimo rato, nors erdvės ir užtenka, jokio laikiklio nėra. Ganėtinai keistas sprendimas. Užtat automobilio priekyje vietos atsirado net trims daiktadežėms. Gal, jeigu gėrimas sandariai uždarytas, kelionės metu jį laikyti vienoje jų?

Beveik penkių metrų ilgio automobilyje vietos užtektinai ne tik sėdintiems priekyje, bet ir antros bei trečios eilės keleiviams, kuriuos vairuotojas saugiai gali stebėti per specialų, panoraminį veidrodėlį, kabantį virš pagrindinio veidrodėlio, tačiau jos kiek mažoka bagažinėje.

Planuojant, kad automobilis bus naudojamas dažnoms ir tolimoms kelionės, tai reikia įvertinti ir arba rinktis ilgesnį modelį, arba pasirūpinti tokiais lagaminais, kuriuos galima krauti vienus ant kitų. Kita vertus, galvojant apie kasdienes keliones, vietos bagažinėje, kurios minimalus tūris yra 900 dm3, tikrai užteks.

Bandyta versija turėjo 2,0 l dyzelinį Euro 6 standartus atitinkantį 177 AG variklį ir automatinę pavarų dėžę. Prie pastarosios gali tekti pasipratinti, nes daugeliui įprastą svirtį čia pakeitė... ratukas. Dažniau sukioti jį reikėjo tik manevruojat, tačiau per porą dienų prie jo taip ir nespėjau priprasti – jeigu automobiliuose su įprasta APD pavaras perjungi automatiškai, tai šiuo atveju reikėjo kaskart žiūrėti ką darai. Vietose, kur automobilių srautas intensyvesnis tai gali kelti pavojų, todėl nepratusiems prie tokių pavarų dėžių reiktų prieš leidžiantis į kelią pasipraktikuoti. Kita vertus, pavaras galima perjunginėti ir pačiam. Tereikia paspausti šalia ratuko esantį „M“ mygtuką ir galima „žaisti“ su už vairo sumontuotomis pavarų perjungimo svirtelėmis. Automobilis į eksperimentus reaguoja gana ramiai, patarimus, kada perjungti į aukštesnę ar žemesnę pavarą, pateikia, tačiau pats ganėtinai ilgai į šį procesą nesikiša. Savarankiškai pavaras automobilis taip pat tvarkosi labai gerai – pavaros perjungiamos tiksliai ir nejuntamai.

Nenuvylė ir automobilio stabilumas. Nors Traveller gerokai aukštesnis už daugeliui įprastas transporto priemones, kelyje jis laikos labai stabiliai, posūkius įveikia be didesnių nuokrypių. Džiugina tai, kad stabiliai automobilis „stovi“ net tik asfaltuotame kelyje, bet ir žvyrkelyje. Nedideli nelygumai sugeriami nejuntamai, gaudyti automobilio nereikia, garso izoliacija irgi pasirūpinta. Galėjo tik prancūzai įvertinti tą aplinkybę, jog dar ne visi Lietuvos keliai yra asfaltuoti ir pasirūpinti geresne galinio vaizdo kameros apsauga arba jos apiplovimu. Dabar, pasukus borto kompiuterio pasiūlytu trumpiausiu keliu, prasilėkus žvyrkeliu teko stoti ir valyti apdulkėjusią kamerą.

Aišku, buvo galima rinktis ir kitą variantą, nes sistema pasiūlė trumpiausią, ekologiškiausią, greičiausią kelius ir dar kompromisinį variantą, tačiau kol Lietuvoje yra žvyrkelių, manau, jais būtina pravažiuoti. Juk ne visada keliaujame tik asfaltu.

Remiantis gamintojo pateikiamais duomenimis, 100 km/val. greitį naujasis Traveller pasiekia per 10,1 sekundės, vidutinės degalų sąnaudos turėtų būti 5,7 l/100 km. Su pirmuoju teiginiu galima sutikti. Nors automobilis ir ganėtinai didelis, puikus variklio ir pavarų dėžės tandemas leidžia ganėtinai greitai įsibėgėti, tačiau antrasis, tradiciškai, kelia tam tikrų abejonių. Tiksliau, tikėtina, kad gamintojo deklaruotos degalų sąnaudos buvo pasiektos idealiomis sąlygomis, nes man borto kompiuteris po poros dienų kelionės rodė 6,4 l/ 100 km. Ne esminis, bet skirtumas yra.

Nors ir tokios sąnaudos automobiliui, kuriuo patogiai, saugiai ir šiltai gali keliauti aštuoni žmonės, nėra didelės. Belieka susirasti tinkamus kompanionus ar susiplanuoti įdomų maršrutą ir leistis į kelią. Labai tikėtina, kad būtent su Peugeot dar šiemet tai ir padarysime...

V. Misevičius

Prim.lt