Renault Scenic atsinaujino. Ko galima tikėtis?

2017 07 10

Pirmasis Renault Scenic pasirodė dar tolimaisiais 1996-aisis metais. Modelis, kurio gamybai buvo panaudota Renault Megane platforma tapo pirmuoju prancūzų gamintojo bandymu įsitvirtinti vienatūrių segmente. Bandymas buvo sėkmingas ir neseniai Renault pristatė jau ketvirtos kartos Scenic. Automobilis, lyginant su ankstesne karta, pasikeitė labai smarkiai. Be to, „naujokas“ išaugo – jo ilgis siekia 4 406 mm, ratų bazė – 2 734 mm, plotis – 1 865 mm, aukštis – 1 653 mm.

Tiesa, vienas panašumas visgi išliko – naujasis Scenic vis tiek yra artimas Megane „giminaitis“. Iš pastarojo buvo pasiskolinta nauja modulinė CMF platforma.

Išorinių pasikeitimų negalima nepastebėti. Automobilis tapo stilingesnis, kėbulo linijos – išraiškingesnės. Dizaine dabar vyrauja aptakios formos, radiatoriaus grotelės primena šypseną, o centrinę dalį puošia didelis ir iš tolo atpažįstamas Renault logotipas. Pailgi dienos šviesos žibintai gali būti šviesos diodų.

Tiesa, aukštesnės sąrangos versijose arba už papildomą kainą. Ypač didelis ir gerą matomumą užtikrinantis, kiek išlenktas priekinis stiklas, šonuose „papildytas“ nedideliais langeliais. Langus įrėmina savitų formų linijos, stogas, kuris badytame modelyje buvo stiklinis, tapo kiek nuožulnesnis. Įdomiai atrodo galiniai stogo statramsčiai, aiškiai pasvirę atgal. Beje, pirmą kartą Renault Scenic gavo 20 colių ratlankius, su kuriais automobilis atrodo tikrai įspūdingai.

Išpūstus galinius modelio sparnus dailiai įrėmina lašo formos žibintai. Nepaisant to, kad automobilis – šeimyninis vienatūris, jame galima įžvelgti ir visureigio bruožų. Tokių, kaip 40 mm padidinta prošvaisa ir plastiku uždengta apatinė kėbulo dalis. Pastarieji pakeitimai ypač naudingi būna tada, kai su šeima nusprendi paieškoti gražesnės vietos prie atokesnio ežero, link kurio veda tai, ką sąlyginai būtų galima pavadinti „keliu“. Aukštas automobilis lengvai įveikia kliūtis ir galima nesijaudinti dėl to, kad kokia nors šaka ar akmenukas, pataikęs į variklio skyrių, sugadins kelionę.

Pasikeitimai aiškiai matomi ir automobilio salone, nors ir čia galima sutikti Renault Megane jau matytų naujovių. Tarkim, oda aptrauktas vairas ar valdymo sistemų išdėstymas.

Taip pat Scenic turi ir jau įprastu tapusį, nešiojamo kompiuterio dydžio lietimui jautrų ekraną su „R-Link“ sistema, kurio informaciją dubliuoja prietaisų skydelio centre esantis ekranėlis ir, jeigu yra, - projekcinis, iškylantis ekranas.

Aukštai ir labai patogiai sumontuota pavarų perjungimo svirtis, o štai posūkių ir valytuvų rankenėlės galėtų būti kiek arčiau vairo rato. Dabar jas pasiekti nėra labai paprasta.

Kadangi Scenic – automobilis šeimai, jame numatyta gausybė dėtuvių, dėžučių ir lentynėlių daiktams. Tarkim įprasta daiktadežė – ištraukiama, o centrinis ranktūris – daiktadežė – puodelių laikiklis – stumdomas. Priklausomai nuo poreikio, jis gali būti naudojamas arba vienaip, arba kitaip.

Po ranktūriu ir galinėje, į antros eilės keleivius atsuktoje dalyje, sumontuoti USB išėjimai, kas šiais laikais, kai visi gyvena telefonuose, yra ypač svarbus.

Taip pat tiek vairuotojas, tiek priekinis keleivis gali stebėti kas vyksta gale nesigręžiodami, o žiūrėdami į specialų, atlenkiamą, išgaubtą veidrodėlį. Paprastas, bet labai veiksmingas sprendimas.

Tiesa, kalbant apie telefonus, nelabai supratau, kodėl prisijungti prie „R-Link“ sistema leido, tačiau mano „Getnord“ modelio vis tiek neidentifikavo kaip išmaniojo.

Jau bazinės sąrangos modeliai turi elektra valdomus langus ir veidrodėlius, kondicionierių, puikiai veikiančią adaptyvinę nuolatinio greičio palaikymo sistemą (išbandyta), šešias saugos pagalves ir stabilizacijos sistemą. Brangesnėse versijose yra „atgimusi“ beraktė sistema, užrakinanti automobilį vos nuo jo nutoli, parkavimosi davikliai, parkavimosi pagalbininkas, pastatantis automobilį ne tik skersai ir išilgai, bet ir įžambiai, šviesos ir lietaus davikliai.

Bandytas modelis papildomai turėjo galinio vaizdo kamerą, minėtą stiklinį stogą, Bose garso sistemą, juostų ir aklųjų zonų stebėjimo sistemas bei programą, nustatančią vairuotojo nuovargio lygį. Kokį algoritmą naudoja ši sistema nespėjau išsiaiškinti, tačiau ji tikrai veikia – po ilgos kelionės net kelis kartus buvau paragintas sustoti ir pailsėti. Tą padarius „elektroninės smegenys“ nurimo ir leido ramiai važiuoti toliau.

Įlipti ir išlikti automobilį dabar tapo kiek sudėtingiau, nes jis „paaugo“, tačiau tai lėmė geresnį matomumą iš vairuotojo vietos. Bandytoje versijoje priekinės sėdynės buvo ne tik reguliuojamos elektra, tačiau turėjo ir masažo funkciją, vairo kolonėlė buvo reguliuojama visomis kryptimis, tad įsikurti patogiai vairuotojo vietoje problemų nesudarė. Deja, į vairuotojo vietą leidus aukštesnį ir stambesnį žmogų paaiškėjo, kad vietos už jo lieka nebent vaikui.

Nors antros eilės sėdynės ir turėjo horizontalaus reguliavimo galimybę, konkrečiu atveju, tai mažai padėjo, nes erdvės virš galvos vis tiek trūko. Kita vertus, jeigu gale bus vežiojami vaikai, jei tikrai sutilps.

Priklausomai nuo antros eilės sėdynių padėties, bagažinės tūris varijuoja nuo 572 iki 720 l. nugarėles galima nulenkti vienu mygtuko paspaudimu, tačiau visiškai lygaus paviršiaus jos nesudaro.

Užtat čia numatytas „podelis“ vertingesniems daiktams ir papildomas, vežamus krovinius sulaikantis, tinklas.

Gamintojo teigimu, nuo šiol visi į Scenic montuojami varikliai, nepaisant degalų tipo, turės turbininį įpūtimą ir tiesioginį įpurškimą. Bandyta versija turėjo 1,6 l 130 AG dyzelinį variklį ir 6 pavarų MPD. Galios varikliui, ypač įjungus „Sport“ režimą, užteko ir lenkimui, ir smagiam važiavimui, nors galvojant apie tolimas keliones tikslingiau yra naudoti „Eco“ režimą. Važiuojant šiuo režimu per tris pasivažinėjimų dienas degalų sąnaudos siekė tik 4,6l / 100 km. Tai – vos 0,1 l daugiau negu gamintojo deklaruoti 4,5 l. Vairuotojas taip pat gali rinktis „Comfort“ arba „Normal“ važiavimo režimus, o jeigu pastarųjų nepakanka, susikonfigūruoti norimą stilių pats. Tokia galimybė, keičiant važiuoklės ir variklio nustatymus, taip pat numatyta.

Mechaninė pavarų dėžė veikė tiksliai, nors borto kompiuteris vis tiek karts nuo karto įsikišdavo, pasiūlydamas perjungti pavarą į žemesnę arba aukštesnę.

Renault visada pasižymėjo, kaip minkšti, patogūs automobiliai. Naujasis Scenic netapo išimtimi ir net apmautas 20 colių ratais jis riedėjo ganėtinai minkštai iki neišsukau į senokai greideriuota miško takelį. Čia visi didesni kelio nelygumai buvo aiškiai juntami, keliose vietose automobilį teko „gaudyti“, buvo įsijungusi ir ESP. Smarkokai vienatūris palinkdavo ir posūkiuose. Ką padarysi – išaugę gabaritai pasiima savo duoklę, tad keliaujant šias ypatybes reikia įvertinti ir įprasti prieš posūkius mažinti greitį bei nelakstyti retai valomais miško keliukais.

Ramiam važiavimui nuteikia ir automobilio vairas. Nors jis, lyginant su pirmtaku, tapo tikslesnis, informatyvumo tai nepridėjo. Kita vertus ar to ypatingo aštrumo čia tikrai reikia? Renault Scenic, nepaisant galinių „vairuojamų“ ratų, yra ne sportinis bolidas, o šeimos automobilis. Jis erdvus, patogus, džiugina keičiama salono apšvietimo spalva ir spidometro išvaizda, žavesio suteikia didelis, panoraminis stogas, pro kurį galima žvalgytis jaukiai gulint erdvioje bagažinėje, šalimais, ant atlenkiamų staliukų pasidėjus savo maistą bei gėrimus ir nesibaiminant dėl vėjo ar lietaus. Ko daugiau reikia ramiam, idiliškam šeimos poilsiui gamtoje?

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt