|
|
Metų automobilis – Opel Astra
|
Modelis „Astra“ – vienas C segmento lyderių, visada buvo perkamiausiu „Opel“ automobiliu, o laimėjus pirma Lietuvos, vėliau – ir Europos „Metų automobilio“ titulus, susidomėjimas „Astra“ dar labiau išaugo.
Naujoji versija tapo dar patrauklesnė už savo pirmtakę, nes, pirmoji segmente, gavo šviesos diodų matricos priekinius žibintus „IntelliLux LED“, „visu gražumu“ pasirodančią tamsiuoju paros metu. Sistemą sudaro 16 šviesos diodų segmentų, kurių skleidžiama šviesa kinta priklausomai nuo situacijos kelyje – davikliams užfiksavus kitą transporto priemonę, ją apšviečiantys diodai prigesta, o likusieji šviečia toliau.
Įdomiau atrodo ir galiniai statramsčiai – dėl nedidelio juodo intarpo automobilio stogas tarsi pakimba ore, kas visam automobiliui suteikia savotiško lengvumo, juolab, kad ir pats automobilis tapo lengvesnis maždaug 200 kg. – kėbulo svoris sumažėjo 20 proc., 50 kg „numetė“ važiuoklė. Šie pakeitimai turėjo teigiamos įtakos ne tik degalų sąnaudoms, bet ir automobilio valdymui.
Lyginant su ankstesne karta, naujoji „Astra“ tapo 50 mm trumpesnė ir 26 mm žemesnė, tačiau automobilio patogumo tai nesumažino. Dar daugiau, dėl naujo tipo sėdynių ir salono erdvės optimizavimo, galinių sėdynių keleiviai turi 35 mm daugiau vietos kojomis. Galvojant apie tolimas keliones, papildoma erdvė, leidžianti patogiai įsikurti ne tik vairuotojui, bet ir keleiviams, tampa labai svarbi.
Beje, vairuotojo vieta „Opel“ inžinieriai ypač pasirūpino – kartu su ortopedais iš įmonės „AGR“ sukurtos sėdynės pasižymi puikiu šoniniu palaikymu ir, priklausomai nuo sąrangos, gali turėti iki 18 reguliavimo padėčių, šildymą, vėdinimą ir puikiai veikiantį bei įtemptą nugarą atpalaiduojantį masažą. Už papildomą mokestį šildomos sėdynės gali būti sumontuotos ir gale.
„Opel Astra“ bagažinė – 370 l. Ne pati didžiausia, tačiau šeimos daiktams vietos užteks.
Matomumas iš vairuotojo vietos – puikus, vairas reguliuojamas, dažniausiai naudojamų funkcijų mygtukai aiškiai ir suprantamai išdėstyti centriniame panelyje ir ant patogaus vairo, viskas nesunkiai pasiekiama, tačiau ne visada tinkamai veikia... Jeigu anksčiau bandytuose „Opel“ modeliuose man sunkiai sekdavosi prijungti savo neišmanųjį telefoną, tai „Astra“ multimedinė sistema, palikus Kėdainius ir pasukus link Vilniaus, išvis atsisakė veikti... Iki pat Ukmergės ji kas kelias minutes persikraudavo, taip iki galo ir nepasikraudama. Tai, kad negali klausytis muzikos, nėra didelė problema, tačiau net nesinori galvoti apie tokius sistemos „kaprizus“ važiuojant nepažįstama vietove...
Laimei, likusį laiką sistema veikė puikiai, tad buvo proga arčiau susipažinti su „Opel“ siūlomais privalumais, tarp kurių – „Apple CarPlay“ ir „Android Auto“ programėlės, galimybė prisijungti prie Wi-Fi, automatinis parktronikas, jau įprasta tapusia galinio vaizdo kamera, sistema, stebinti pakeliui stovinčius ženklus ir kelio juostas, bei įspėjimo apie galimą susidūrimą sistema. Turėjo „Astra“ ir daviklius, atsakingus už aklųjų zonų stebėjimą, tačiau per lietų jie pradėjo fiksuoti „vaiduoklius“. Panašu, kad šią problemą, su kuria susiduriu ne pirmą kartą, „Opel“ teks spręsti kaip galima greičiau.
Keistokai pasirodė ir tai, kad bandyta „Atstra“ neturėjo beraktės užvedimo sistemos, nors tokią galimybę gamintojas ir numatęs. Dabar automobilį teko užvedinėti raktu, taikant į ganėtinai nepatogią užvedimo spynelę.
Automobilio centriniame panelyje buvo „pakabintas“ ir papildomas, keistas įrenginys, kuris, kaip man vėliau paaiškino „Opel“ atstovai, buvo skirtas... kvapams. Paspaudus mygtuką po automobilį turėjo pasklisti malonūs kvapai, deja, panašu, kad kasetė jau buvo išnaudota iki manęs, tad įvertinti „Opel“ kvapų terapijos nepavyko. Galbūt kada kitą kartą...
Bandytas modelis turėjo 1,4 l 145 AG variklį ir 6 pavarų MPD. Tikėjausi, kad nedidelis ir lengvas automobilis su tokiais rodikliais bus kiek dinamiškesnis. Deja. Nelabai pagelbėjo ir įjungtas „Sport“ režimas, apie kurio įjungimą informavo tik mažytė oranžinė lemputė ant paties mygtuko. Šviečiant ryškiai saulei jos galima ir nepastebėti ir tada beliks spėlioti, kokiu režimu automobilis važiuoja...
Užtat pradžiugino „Astra“ pavarų dėžė – pavaros persijunginėjo su vokišku tikslumu, į akceleratoriaus paspaudimą buvo reaguojama iškart, tad manevruoti buvo lengva tiek mieste, tiek ir magistralėje. Kuro sąnaudos po poros dienų kelionių mišriu režimu siekė 5,2 l/ 100 km. Visai neblogi rodikliai.
„Opel Astra“ pakaba – kiek kietoka. Geruose keliuose tai – privalumas. Automobilis stabiliai laikosi kelyje, tvarkingai, nemažinant greičio, įveikia posūkius, tačiau situacija keičiasi išsukus į kaimo žvyrkelius. Čia jau reiktų važiuoti atidžiau, vengiant duobių ir didesnių nelygumų. Bet vėlgi, tai ne trūkumas, o C segmento modelio specifika.
Po poros dienų kelionių „Opel Astra“ paliko teigiamą įspūdį. Erdvus, ganėtinai manevringas, ekonomiškas automobilis, puikiai tinkantis tiek kasdieniai eksploatacijai mieste, tiek ir tarpmiestinėms kelionėms mėgaujantis ortopedinių sėdynių teikiamas privalumais. Tačiau visgi norėtųsi, kad „Metų automobilyje“ multimedinė sistema veiktų visur ir visada, o aklosios zonos davikliai nefiksuotų „vaiduoklių“. Šiaip ar taip – titulas įpareigoja.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt