Technologijų išnaudojimas Lietuvos vežėjams leistų sumažinti veiklos sąnaudas

2019.07.23.

Pavasarį Europos Parlamente priimtas Mobilumo paketas buvo bene liūdniausia pastarojo meto naujiena Lietuvos logistikos sektoriaus specialistams – jame numatyta įvairių apribojimų, mažinančių Europos Sąjungos įmonių konkurencingumą Senajame žemyne. Ne vienos logistikos įmonės atstovai jau paskelbė apie planus iškelti infrastruktūrą į Vokietiją ar Prancūziją, nes likdami Lietuvoje tiesiog neišgalės susitvarkyti su išaugusiais veiklos kaštais. Tačiau juos mažinti visada yra papildomų būdų ir jie neturi nieko bendra su atlyginimais ar vilkikų komfortu.

Pervežimų sausuma sektorius Lietuvoje sudaro apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto – pagal šį rodiklį šalis yra lyderė Europos Sąjungoje, tad logistikos sektoriaus atstovų ir mūsų parlamentarų nepasitenkinimas naujuoju Mobilumo paketu yra suprantamas. Jame numatyta, kad vilkikai turi grįžti į įmonės įsteigimo šalį ne rečiau nei kas keturias savaites, numatytos griežtesnės kabotažo (pervežimų užsienio šalyse) bei komandiruočių taisyklės. Tai reiškia didesnes sąnaudas įmonėms, nes, pavyzdžiui, nemažai Lietuvoje įregistruotų vilkikų į šalį grįžta gerokai rečiau nei kas mėnesį.

Išnaudoti degalų kainų skirtumus

Dyzelinas sudaro bene didžiausią dalį logistikos įmonės sąnaudų lentelėje, o kainų skirtumas skirtingose ES narėse yra didelis ir gali siekti dešimtis centų.

Be to, skirtumų tarp degalinių toje pačioje šalyje taip pat egzistuoja. Net Lietuvoje kelių kilometrų atstumu esančiose vietose tų pačių degalų litro kaina gali skirtis apie 10 centų, o viešai internete tokia informacija ne visada prieinama. Tačiau šioje srityje galima efektyviai išnaudoti technologijas, pavyzdžiui, pirmąją Europoje tokio tipo programą „CRT Partner“, kurią sukūrė lietuviai.

„Kartu su programos „Drivitty“ autoriais sukūrėme visiškai naują sprendimą, naudingą kaštus valdančioms ir efektyvumą didinančioms transporto kompanijoms. Vežėjams siūlome išnaudoti technologinį potencialą – iš anksto sužinoti ir piltis tik ten, kur degalai pigiausi, bei atsiskaityti ne kortelėmis, o tik išmaniuoju telefonu arba programa, integruota į  transporto stebėjimo ir kontrolės sistemą. Taip ir greičiau, ir gerokai saugiau. Technologija jau egzistuoja ir Lietuva pirmauja Europoje pagal jos išvystymą bei pritaikomumą“, – teigia „CRT Partner“ atstovas Edgaras Suchodolskis.

Šio sprendimo privalumai – galimybė transporto ar logistikos vadybininkui sėdint biure Lietuvoje ne tik matyti įmonės vilkikų judėjimą, apskaičiuoti galimą nuvažiuoti atstumą ir suplanuoti sustojimus, bet ir parinkti optimaliausias degalines pagal iš anksto nustatytus kriterijus kaip atstumas, kaina, kokybė.

Programoje „CRT Partner“ vadybininkas gali nurodyti tikslią degalinę, o į ją atvažiavęs vilkiko vairuotojas savo išmaniajame įrenginyje (telefone arba planšetėje) teturi pasirinkti degalų stotelės, prie kurios privažiavo, numerį ir patvirtinti pasirinkimą piltis šioje degalinėje. Tuo apmokėjimo procesas ir baigiasi – telieka paimti degalų pistoletą, pripildyti baką ir važiuoti toliau.

„Įtakos ateities konkurencingumui turės informacijos ir technologijos pranašumas, kuris suvaldo riziką, didina kokybinius parametrus bei mažina įmonės išlaidas. Žinodami, kurioje degalinėje sąlygos yra geriausios, ir turėdami galimybę tai matyti, numatyti ir valdyti nuotoliniu būdu, visos ekosistemos dalyviai įgyja papildomo potencialo veiklos efektyvumui gerinti“, – savo požiūrį apie išmanųjį degalų pylimą perteikia „Baltic Transline“ transporto analitikos vadybininkas Karolis Karlonas.

Daugiau saugumo

Toks degalų pylimo procesas yra gerokai saugesnis, nes vairuotojui nereikia fiziškai turėti kortelės, neretai – netgi kelių, naudojamų skirtinguose degalinių tinkluose. Apie saugumą kalbėti nėra prasmės, kadangi dažniausiai jį užtikrinantys saugikliai – PIN kodai – būna užrašyti ant kortelės arba lapuko, esančio tame pačiame dėkle.

Neretai kortelės klonuojamos, kai pasitelkiant specialią įrangą degalinėse nuskaitomi jų duomenys, taip pat ir PIN kodai. Tuomet sukčiai pasigamina korteles ir vagia degalus iki transporto įmonės vadybininkai užfiksuoja, jog vilkikui esant vienoje Europos šalyje, tuo pat metu degalai pilti kitoje. Dažnai taip nutinka degalinėse, kuriose net nėra vaizdo stebėjimo įrangos.

Modernus sprendimas leidžia degalus pilti naudojant 3WPA (angl. „3 way positioning authentification“) technologiją. Jos esmė yra užtikrinti, kad degalai būtų įsigyjami tik esant degalinėje ir išmaniajam įrenginiui, ir pačiai transporto priemonei. Degalų pylimas kontroliuojamas nuotoliniu būdu, o tai apsaugo ir nuo vairuotojų piktnaudžiavimo.

„Transporto srityje dirbančios įmonės turi ieškoti naujų būdų konkurencingumui didinti arba jį išlaikyti. Anksčiau vilkikų stebėjimas atrodė kaip perteklinė priemonė, tačiau dabar tai tapo verslo valdymo įrankiu, kuris turi būti papildytas naujomis saugesnėmis funkcijomis, ir ypač tokiomis, kurios suteikia galimybę susiplanuoti ne tik maršrutą, bet ir teisingai bei logiškai sudėlioti degalų įsipylimo taškus, priimti teisingus sprendimus“, – teigia logistikos bendrovės „CargoGo“ transporto vadovas Osvaldas Švitra.

Jis sako, kad daugelis įmonių neįvertina tokių dalykų kaip degalų kortelių išdavimo ir administravimo kaštai – sprendimas jų atsisakyti leidžia sutaupyti nemenkas sumas.

Galutinė kaina – dar ne viskas

„CRT Partner“ atstovas E. Suchodolskis pabrėžia, jog Lietuvos vežėjai ne iki galo apskaičiuoja pačią degalų kainą. Juk tai, kas matyti degalinės švieslentėje ar netgi kai kuriais atvejais ir sąskaitoje už degalus, toli gražu nėra  galutinė kaina.

„Mes nekalbame apie nuolaidas, kurios dažniausiai priklauso nuo pilamo degalų kiekio. Dažna problema, su kuria iki bendradarbiavimo su mumis susidurdavo klientai, – ilgas terminas, kol grįžta užsienyje sumokėti pridėtinės vertės  ir degalų akcizo mokesčiai. Todėl vertinant įsigytų degalų kainą ar planuojant optimalius užsipylimo taškus būtina įvertinti papildomų kaštų įtaką. Šiuo atveju reikėtų sudėti visas išlaidas, didinančias sąnaudas, kaip akcizo ir PVM grąžinimo įkainius, užšaldomų lėšų sumą, jos užšaldymo terminą bei  grąžinimo sąlygas. Tiksliai įvertinus tai galima sutaupyti didžiules sumas, kurios vieno litro degalų kainą sumažina dešimtimis procentų. Pavyzdžiui, Belgijoje sumokėti mokesčiai gali grįžti apytiksliai per 12 mėnesių – per tiek laiko net ir patys pinigai nuvertėja. Mes mokesčius susigrąžinti padedame per gerokai trumpesnį laiką“, – sako E. Suchodolskis.

PVM galima susigrąžinti už bet kurioje ES šalyje piltus degalus. Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Slovėnijoje ir Vengrijoje grąžinama dar ir dalis sumokėto akcizo, tačiau tik tvarkingai įveikus visas biurokratines procedūras.

Todėl įvertinus visus veiksnius, pavyzdžiui Italija, skaičiuojant galimą susigrąžinti akcizą bei PVM, tampa toli gražu ne brangiausio dyzelino šalimi Europoje. O Vokietija, kurioje litras dyzelino yra pigesnis nei vakarinėse jos kaimynėse, atėmus visus grąžinamus mokesčius, nebūtinai yra geriausia šalis bakui pildyti.