„Toyota Auris Hybrid“ – ar moki vairuoti?

Sutikite, dažnam mūsų klausimas – ar moki vairuoti? – gali nuskambėti keistai. Ypač tiems, kurie jau ne vieną dešimtmetį turi vairuotojų pažymėjimus ir nuriedėję ne vieną tūkstantį kilometrų. Tačiau klausimas keistai skamba tik tol, kol nesusiduri su naujomis technologijomis. Tarkim tokiomis, kaip hibridai.

Hibridiniai automobiliai rinkoje yra jau ne vienerius metus, tačiau asmeniškai aš, tik nuvažiavęs su hibridiniu „Toyota Auris“ 800 kilometrų supratau, kad norint išnaudoti visus hibridinės jėgainės teikiamus privalumus, dar turiu pasimokyti. Tikiuosi, laiko ir progų dar tam bus.

Kalbant apie patį automobilį, atnaujintas „Toyota Auris“, nelabai daug, tačiau skiriasi nuo savo pirmtako. Ryškiausias skirtumas – naujo tipo žibintai ir radiatoriaus grotelės, suteikiančios „Auris“ išvaizda veržlumo ir jėgos. Gale taip pat sumontuoti nauji, horizontalios formos, žibintai. Naujasis modelis atrodo žemesnis už savo pirmtaką, savito žavesio suteikia ant variklio dangčio besiskleidžiantys „sparnai“.

„Auris“ ratų bazė liko ta pati – 2 600 mm, tad automobilio viduje erdvės netrūksta. Keturi suaugę žmonės čia įsikurs ypatingai patogiai, nors esant reikalui gali susėsti ir penki. Bagažinė nėra pati didžiausia – 360 l. Jos tūrį galima padidinti nulenkus sėdynių nugarėles, tačiau lygaus paviršiaus vis tiek nebus – nugarėlės tarsi „kils“ į viršų. Nelabai patogu norint pervežti didesnius daiktus, bet yra kaip yra.

Automobilio salono apdailai panaudotos malonios liesti, kokybiškos medžiagos. Stilingumo išvaizdai suteikia aiškiai matoma ir su juoda oda kontrastuojanti balta siūlė, einanti tiek per panelį, tiek ir puošianti vairą. Gražu. Salonas nepriblokš savo prabanga, tačiau nudžiugins funkcionalumu ir praktiškumu.

Vairuotojo vieta verta pagyrų – viskas „po ranka“, aiškiai matoma, patogiai išdėstyta. Sėdynės – patogios, užtikrina neblogą šoninį palaikymą. Centrinis ranktūris – daiktadežė – stumdomu viršumi. Durelėse – talpios „kišenės“, kuriose nesunkiai telpa 1,5 l butelis. Privalumas karštą dieną kai labai norisi gerti. Deja, kaip tyčia, mūsų uostamiestis mane pasitiko lietumi, tad karšta nebuvo. Užtat buvo proga išbandyti kaip veikia automobilio lietaus davikliai, koks geras daiktas yra greitas priekinio stiklo nupūtimas, o pro didžiausią klasėje stiklinį stogą grožėtis vasariška liūtimi.

Matomumas iš vairuotojo vietos taip pat geras – variklio dangčio nesimato, tačiau automobilio išmatavimus jausti galima. Judant atgal labai padeda vaizdo kamera, tačiau gali pradėti erzinti nuolatinis pypsėjimas. Kadangi atgal, dažniausiai, važiuojama lėtai, tada veikia elektrinis varikliukas ir kad be garso važiuojantis automobilis nekeltų pavojus, jis pypsi.

Matyti aplinką padeda ir ganėtinai dideli šoniniai veidrodėliai.

Patogu, kad visų rankenėlių funkcijos ir beveik visų mygtukų paskirtis – aiškiai suprantama. Išimtį sudarė tik „Power Mode“ mygtukas. Ne todėl, kad būtų kilę klausimų dėl jo paskirties, o todėl, kad taip ir nesupratau – jis iš tikro veikė ar ne. Tiesa, paspaudus mygtuką prietaisų skydelyje užsidegė žalias indikatorius, tačiau kad ir kaip stengiausi, skirtumų tarp įprasto važiavimo režimo ir „Power Mode“ nepastebėjau.

Prietaisų skydelyje, kadangi automobilis – hibridinis, nebuvo tachometro. Jo vietą užėmė važiavimo režimo indikatorius. Pirmą kartą jis atrodo įdomiai, tačiau vėliau supranti, kad tą pačią informaciją, tik daug vaizdžiau, pateikia ir tarp idikatoriaus bei spidometro įtaisytas ekranėlis, tiek didelis, lietimui jautrus borto kompiuterio ekranas, tad lieka neaišku, kam reikalingas šis trigubas dubliavimas.

Naujovė automobilyje – kiek palenktas, didelis, lietimui jautrus ir funkcionalus ekranas. Turint laiko, galima panaršyti po elektronines automobilio „smegenis“, pasižiūrėti, ką „Auris“ gali, tik nuliūdino tai, sistema, „kalbanti“ ne viena ir ne dviem kalbomis, vis dar nemoka lietuviškai. Bet gal kada nors...

Bandytas „Toyota Auris Hyb rid“, kaip rodo ir pavadinimas, turėjo benzininį 1,8 l 136 AG variklį ir elektrinę 60 kW jėgainę bei automatinę pavarų dėžę. Sistema, sukurta tam, kad būtų taupomi degalai, tačiau, kaip minėjau pradžioje, norint važiuoti taupiai, reikia mokytis. Per dvi dienas, nuvažiavus apie 800 km, kuro sąnaudos siekė 4,5 l/ 100 km kelio. Neblogas rezultatas, tačiau tai – ne gamintojo deklaruoti 3,5 l/ 100 km. Pasiekti tokias sąnaudas gal ir būtų sunku, tačiau sumažinti 4,5 l – tikrai įmanoma.

Viena iš priežasčių, kodėl sąnaudos buvo tokios yra ta, kad kelionė vyko magistrale. Tai yra beveik visą laiką dirbo benzininis variklis, kuriam reikėjo vežti „papildomą krovinį“ – akumuliatorius ir hibridinę jėgainę. Kita – greitis. Jis buvo 105 – 115 km/val. Važiuojant 95 km/val. greičiu, tikėtina, kuro sąnaudos būtų mažesnės kokiu 0,5 l, o nuolat sukiojantis mieste, kur galėtų daugiau pasireikšti elektrinis motoriukas, kas irgi prisidėtų prie vis nenorinčio pigti benzino taupymo.

Pirmą kartą sėdant į hibridinį „Auris“ gali nustebinti vairalazdę primenanti, tarsi žaislinė, pavarų perjungimo svirtis, kuri, įjungus pavarą „pirmyn“ arba „atgal“, tvarkingai grįžta į savo vietą. Sustojus ir norint išlipti, svirties judinti nebereikia. Užtenka paspausti netoliese esantį mygtuką „P“. Ir viskas – automobilis nebenuriedės.

100 km/val. greitį automobilis pasiekia per 10,9 s. Daugoka, tačiau turint omenyje, kad tai – ne sportinis, o šeimyninis miesto automobilis, pasižymintis ekonomiškumu ir patogumu, skaičiai visai priimtini.

Kelyje „Auris“ elgėsi be priekaištų. Vairo automobilis klausė puikiai, didėjant greičiu jautėsi, kaip vairas „sunkėjo“ – tuo pasirūpino elektrinis vairo stiprintuvas. Posūkius „Auris“ įveikdavo užtikrintai, be didelių posvyrių, dažnai buvo galima net nemažinti greičio – automobilis tarsi priklijuotas laikėsi ant sausos kelio dangos.

Atnaujinto modelio pakaba – ergonomiška, tad jeigu ir nepastebėsite „gulinčio policininko“, ji tvarkingai sugers smūgį. Aišku, tuo piktnaudžiauti nereiktų, tačiau „Auris“ užtikrina malonų ir patogų važiavimą tiek asfaltu, tiek ir kaimo žvyrkeliais.

Galvojant apie „Toyota Auris Hybrid“ reiktų įvertinti šio modelio specifiką. Žinoma, jis erdvus, patogus, praktiškas, tačiau yra keletas BET. Hibridinė versija sunkesnė ir brangesnė už benzininį analogą, o kaip pavyks taupyti degalus (juk tam ir rinkotės hibridą), labiausiai priklausys nuo jūsų vairavimo stiliaus.

Kita vertus, jeigu norite būti „žalias“ ir manote, kad mokate vairuoti hibridinį automobilį bei galite pasiekti 3,3 l/100 km kelio, atsinaujinęs „Auris“ – tinkamas pasirinkimas. Taigi, ar tikrai moki vairuoti?

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Prim.lt