Ne tik gruntiniame, bet ir kelyje su asfaltbetonio danga, esant nepalnkioms oro sąlygoms, gali susidaryti pavojingos eismo sąlygos.
Priklausomai nuo dangos būklės, t.y. ar asfaltbetonis šlapias ar sausas, švarus ar purvinas, naujas ar sutrukinėjęs, sukibimo su juo koeficientas gali keistis nuo 0,7-0.07.
Kai asfaltas šlapias, šis koeficientas priklauso nuo greičio. Tačiau kelias šlapias ne tik lyjant, bet ir esant rūkui. Pastaruoju atveju kelias būna toks pat, kaip ir ką tik pradėjus lyti, t.y. ant jo susidaro purvo ir drėgmės plėvelė, kurioje yra automobilių tepalų, gumos detalių ir kt. Dėl to kelio paviršius pasidaro labai slidus. Gana slidus ir naujai paklotas asfaltas, cemenbetonis, ypač akmenimis grįstas kelias. Šaltu metų laiku kelias slidus visą laiką. Ypač tai pavojinga tuo atveju kai tam tikruose kelio ruožuose susidaro plikledis. Dažniausiai tai pasitaiko rudenį ar ankstyvą pavasarį miško kelyje, tuneliuose, ant tiltų, viadukų, kur ant metalinių konstrukcijos dalių greičiau susidaro ledas. Tuo tarpu prieš tai buvęs kelio ruožas yra tikrai šlapias, bet neapledėjęs.
Kai sukibimo su keliu koeficintas mažas, ypač atsargiai reikia stabdyti. Staigiai stabdant tokiame kelyje lengvai užblokuojami ratai, kai automobilis neturi stabdžių antiblokavimo sisteos (ABS) ir prasideda nevaldomas automobilio slydimas. Tas pats atsitinka važiuojant dideliu greičiu per didelę liūtį, kada ant kelio yra susidaręs storesnis vandens sluoksnis. Padangos protektorius nebesuspėja išspausti iš po rato vandens ir prasideda vadinamas ,,akvaplanavimas,, t.y. vandens pleištas – ratai plaukia vandens paviršiumi nesiekdami kelio dangos.
Norint visais aukščiau išvardintais atvejais sustoti, negalima stabdžio pedalo spausti didele jėga, kai automobilis neturi ABS. Prireikus staigiai sustoti, greitį mažiname varikliu, papildomai švelniai spausdami stabdžio pedalą. Perjungus žemesnę pavarą, negalima staigiai atleisti sankabos pedalo. Esant lijundrai, stabdyti reikia impulsais: spaudžiant stabdžio pedalą, kai tik pradedami blokuoti ratai vėl jį atleidžiant. Tokiu būdu stabdymo kelią galima sutrumpinti 15 – 20 proc.
Pajudant iš vietos slidžiu keliu, svarbiausia yra neleisti ratams per daug slysti. Vadinasi pradedame važiuoti mažesnėmis variklio apsukomis ir labai švelniai atleidžiame sankabą. Vos pastebėję automobilį slystant, tučtojau švelniai atleidžiame akcleratoriaus pedalą , o sankabos pedalo padėties nekeičiame. Jau pradėjus važiuoti, per sekančius pavarų perjungimus – iš antrosios į trčiąją ir iš trečiosios į ketvirtąją galima akceleratoriaus pedalą spausti stipriau ir pavaras perjungti žaibiškai. Savaime aišku, tais momentais pasiruošiame galimam, netgi labai tikėtinam šoniniam slydimui ir, jei jis įvyko, tučtuojau švelniai suktelėjame vairą į slydimo pusę. Labai slidžios dangos kelyje visa tai turime atlikti dar švelniau. Ir gerai įsidėmėkime, ko tokiu atveju daryti nevalia, būtent: labai slidžios dangos kelyje nevalia, atitinkamai nepaspaudus akceleratoriaus pedalo, staigiai atleisti sankabą. Taip pasielgę galime bematant išlėkti iš kelio.
Atminkite:
Norint staigiai sustoti slidžiame kelyje negalima staigiai stabdyti, išlaikykite važiavimo kryptį, švelniai, švelniai, neišjungus pavaros, pamažu atleidžiate akceleratoriaus pedalą,varikliu mažinate važiavimo greitį.
Atsidūrus slidžiame kelio ruože, nėra nieko blogiau, kaip staigiai atleisti akceleratoriaus pedalą, staigiai stabdyti stabdžiu ir su vairu atlikti staigius posūkius.
Kelias gali būti slidus bet kuriuo metų laiku, ypač lyjant. Nuolat stebėkite, kokia kelio dangos būklė
