|
|
5 mažai žinomos vairuotojų gudrybės
|
Nepaisant vis gerėjančių automobilių saugumo sistemų, nelaimės keliuose aukų pareikalauja beveik kasdien. Tikėtina, kad tam daugiausia įtakos turi „žmogiškasis faktorius“ – ne visi, sėdintys prie vairo, išmano kelių eismo taisykles ar jų tvarkingai laikosi. Dar mažiau vairuotojų žino, kad be pagrindinių, yra dar kelios vairavimo taisyklės arba, tiksliau sakant, gudrybės, galinčios išgelbėti sunkią akimirką tiek automobilį, tiek ir jo savininką.
Jos būtų tokios:
1. Patraukite savo automobilį iš galinio vaizdo veidrodėlio
Jokių būdu nenorime pasakyt, kad lenkite kitus eismo dalyvius taip greitai, jog jie net nespėtų jūsų pastebėti. Tai ir nesaugu, ir kvaila. Kalbame apie Jūsų transporto priemonę ir jos veidrodėlius. Modernių automobilių veidrodėlius galima reguliuoti pačiais įvairiausiais kampais, tad kiekvienas vairuotojas nori veidrodėlius susireguliuoti taip, kaip patogu jam, o ne taip, kaip būtų teisinga.
Kokia padėtis būtų teisinga? Jeigu veidrodėliuose nematote savo automobilio, vadinasi jie sureguliuoti teisingai. Tai taikytina visiems trims veidrodėliams. Taip sureguliavus veidrodėlius net ir be elektronikos pagalbos jūs aplink savo automobilį beveik nepaliekate „aklųjų zonų“, į kurias netikėtai gali įtaikyti kitas eismo dalyvis. Teisingai sureguliavus veidrodėlius, bent viename jų kitus transporto srauto dalyvius Jūs tikrai matysite.
2. Stebime bendrą srautą, o ne ženklus
Neįtikėtina, bet faktas – daugybė avarijų kasdien įvyksta dėl to, kad tiek vairuotojai, tiek ir pėstieji, aklai seka šviesoforo signalus arba bando orientuotis pagal kelio ženklus, nepaisydami realios situacijos keliuose. Nori, nenori, prisimena sekas pokštas – jei pėsčiasis buvo partrenktas pėsčiųjų perėjo, guostis jis gali tuo, kad buvo teisus... Deja, tokių susidūrimų aukoms situacija neatrodo juokinga. Taip atsitinka todėl, kad viena vertus, ne visi vairuotojai dar žino, jog per pėsčiųjų perėją einančius žmones reikia praleisti, kita vertus todėl, kad ne visi pėstieji prieš eidami per gatvę įsitikina, kad automobilių vairuotojai juos pastebėjo. Tai ypač aktualu tamsiu paros metus ir apsirengus tamsiais rūbais be atšvaitų.
Ženklai ir šviesoforai suteikia informacijos, tačiau problema tame, kad žmonės per daug atsipalaiduoja ir nustoja domėtis tuo, kas vyksta aplink. Būtent todėl viena paskui kitą Europos šalys pradėjo įrenginėti žiedines sankryžas tam, kad eismas suktųsi ratu be jokių papildomų ženklų ir šviesoforų. Tokios sankryžos visą atsakomybę už vairavimą vėl perkelia ant vairuotojo pečių, ir šie, nori nenori, tampa atidesni. Ypač gerų rezultatų pasiekta Nyderlanduose, Drachteno miestelyje, kur visos pavojingos sankryžos buvo pakeistos žiedinėmis. Rezultatai pranoko visus lūkesčius – šiose sankryžose nebežūsta žmonės, o vairuotojai tapo gerokai atidesni.
Jokiu būdu neraginame nepaisyti ženklų ar šviesoforų. Kelių eismo taisyklių reikia laikytis. Tiesiog elgtis keliuose reiktų taip, tarsi ženklus paisytume mes vieni ir jokiu būdu neprarast atidumo.
3. Techno muzika kenkia vairavimui
Izraelio Ben Guriono mokslininkai nusprendė ištirti ar muzika turi įtakos vairavimui ir vairuotojo savijautai. Taip pat mokslininkai mėgino nustatyti, kurie garsai kaip veikia vairuojančius asmenis. Padalinę eksperimento dalyvius į keletą grupių, jie užmovė visiems pulsą matuojančius prietaisus ir susodino į automobilių stimuliatorius.
Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad tiems, kurie važinėjo „be muzikos“ „automobilyje“, kelionės metu širdies ritmas ne kartą keitėsi, o žmonių, kurie visą „kelią“ klausėsi muzikos, pulsas beveik visą laiką buvo vienodas. Mokslininkų teigimu, bet kokia salone skambanti muzika – ramina ir dėl to mažėja vairuotojų dėmesingumas. Klausydamiesi muzikos vairuotojai, „tampa zombiais“, kurie atsijungia nuo jos supančios aplinkos ir važiuoja „autonominiu režimu“ stebėdami tik kelio ženklus, bet visai nesigilindami į realią situaciją keliuose.
Tiesa, ir čia yra dar vienas „bet“ – muzika, skambanti 120 – 140 dūžiu per minutę dažniu (techno, elektronika ir t.t..) yra dar pavojingesnė. Jos klausę bandomieji buvo linkę į neatsakingą ir rizikingą vairavimą, bandė „pažeisti“ kelio ženklus ar važiuoti per sankryžą „degant“ raudonam šviesoforo signalui.
4. Nuolat naudokite stovėjimo stabdį
Turbūt ne visi žino, kad rankinis stovėjimo stabdis reikalingas ne tik tam, kad laikytų stovintį automobilį vienoje vietoje, tačiau ir tam, kad jį staigiai sustabdytų, kai situacija pasidaro ekstremali, kitos priemonės nebepadeda ir kitos išeities nebėra. Konkrečios konstrukcijos detales kiekvienas gamintojas susidėlioja pats, tačiau beveik visi modeliai turi mechaninius stovėjimo stabdžius, kuriuose naudojami plieniniai lynai. Pastarieji, jei jų ilgai nenaudosit, pradės rūdyti ir koroduoti. Jei taip atsitiks, pačiu netinkamiausiu metu rankinis stabdis gali... nutrūkti.
Įpraskite sustoję visada užtraukti stovėjimo stabdį. Tai užtruks tik akimirką, tačiau visada žinosite ar jis veikia ir galėsite stabdžiu pasikliauti tada, kai jis bus būtinas.
5. Pasidomėkite ekstremaliu vairavimu
Refleksai ir buitinė logika – baisiausi vairuotojų ir kitų eismo dalyvių „priešai“, dėl kurių keliuose kasmet žūsta šimtai žmonių. Liūdniausia tai, kad daugelis vairuotojų ne tik nemoka kelyje naudoti fizikos dėsnių, bet netgi jų nežino.
Ką daugumas vairuotojų darytų, jei važiuojant dideliu greičiu sprogtų vienas užpakalinis ratas? Tikėtina, kad jie spaustų stabdžius ir prasidėtų nevaldomas šoninis slydimas. Jiems pasiseks, jei šalia tuo metu nieko nebus. Kaip iš tikro reiktų elgtis tokioje situacijoje? Neatleisti akceleratoriaus, stabilizuoti automobilį kelyje ir tik tada švelniai, palaipsniui, stabdyti.
Ką daugelis daro, kai staiga pasukę vairą supranta, kad į posūkį nebepataikys ir automobilio priekinė dalis „išlekia už ribos“? Dar labiau suka vairą, nesuprasdami, kad šį kartą problema glūdį kitur – automobilis negali pasukti nes priekiniai ratai prarado sukibimą su kelio paviršiumi ir slysta. Kuo didesnis posūkio kampas, tuo mažesnė tikimybė, kad ratai vėl tinkamai sukibs su keliu.
Tokiu atveju reiktų sumažinti greitį, ramiai atleisti vairą ir pradėti jį sukti į kitą pusę, taip padidės tikimybė, kad ratai sukibs su asfaltu ir automobilis pajudės reikiama kryptimi.
Ką daro daugelis, kai važiuodami su priekaba slidžiu keliu pajaučia, kad juos pradeda „nešti“ į šalį? Staigiai spaudžia stabdžius negalvodami apie tai, kad jeigu priekaba atskirų stabdžių neturi, tai jiems nepadės – priekaba ir toliau juda pradiniu greičiu, bandydama „aplenkti“ netikėtai sustojusį automobilį. Situacija tampa nebekontroliuojama, automobilis su priekaba slysta ir galima tik dėkoti likimui jei visą junginį pavyksta sulaikyti savo eismo juostoje.
Teisinga šioje situacijoje būtų elgtis atvirkščiai – padidinti greitį, suvaldyti bandantį prarastį kontrolę junginį ir tik tada, jei tikrai viskas yra sudėtinga ir baisu bei norisi pailsėti, ramiai ir lėtai stabdyti transporto priemonę.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
