|
|
Pavasarinės avarijos arba tarpusezonio pavojai
|
Nors dar ne visus džiugina išdžiūvęs asfaltas ir saulutė, bet akivaizdu, kad už lango – pats tikriausias pavasaris. Tai ypač juntama keliuose, kur gerėjantys orai taip ir provokuoja vairuotojus skubėti. Deja, kartais tai baigiasi liūdnai.
Ankstyvas pavasaris ganėtinai greitai iš gatvių ir kelių išginė visus prisiminimus apie žiemą, o suspindusi saulutė sujudino per žiemą organizme snaudusią vidinę energiją. Deja, bet kaip rodo praktika, kartais energijos perteklius nukreipiamas ne visai ta linkme, o, atrodytų, pradžiūvęs asfaltas taip ir skatina spausti akceleratorių iki dugno. Būtent todėl pirmaisiais pavasario mėnesiais padažnėja avarijų, kurias sukelia greičio mėgėjai.
Internete apstu filmuotos medžiagos (jeigu nematėte to gatvėje), kai miestų gatvėse sumanę palenktyniauti adrenalino ištroškę vairuotojai lenktynes baigia eismo įvykiu. Atminkite, kad daugelis dar važinėja žieminėmis padangomis, kurios ant sauso ir šilto asfalto stabdo gerokai ilgiau, tad jei labai mėgstate lenktynes, lenktyniaukite ne gatvėse, o tam specialiai skirtose vietose.
Dar vienas pavasario oro permainų pavojus – naktinės šalnos. Jau nuo šiandien (balandžio pirmosios) automobilius galima permauti „vasariniu apavu“, kuris puikiai atlieka savo darbą esant sausai ir šiltai kelio dangai, tačiau gali nemaloniai nustebinti jeigu dieną netikėtai pasnigtų (sinoptikai tai dar žada) arba naktį kelius aptrauktų ledukas. Kita vertus, net ir be tokių gamtos išdaigų vairuotojams reikia laiko priprasti prie vasarinių padangų savybių, leidžiamų padidėjusių greičių ir automobilio reakcijos. Blogai, jeigu tai bandoma prisiminti judriose miesto gatvėse...
Tipiška atšilusio oro įtaka vairuotojams – mažėjantis tarp automobilių atstumas. Jeigu esant prastoms sąlygoms daugelis vairuotojų stengiasi važiuoti lėtai ir atsargiai, tai atšilęs oras ir išdžiūvęs asfaltas tiesiog „rauna stogą“. Gatvėse prasideda nereikalingi manevrai, važiavimas „prilipus“ prie priešais esančio automobilio, didėja judėjimo greitis. Kuo tai baigiasi? Pranešimais žiniose apie dar vieną, laimingai arba nelabai, pasibaigusį eismo įvykį.
Dar viena dažna avarijų priežastis... ta pati, taip ilgai laukta ir išsiilgta saulytė, skaisčiai šviečianti tiesiai vairuotojui į akis. Esant tokiai situacijai ganėtinai sunku pastebėti tiek per kelią einantį pėsčiąjį, tiek užsidegusius kito automobilio „Stop“ signalus. Juolab, kad pavasarį dažnai automobilių žibintus dengia kelio dulkės, tirpstančio sniego likučiai ar kitokie, žibintų šviesą slopinantys „aksesuarai“. Jeigu prieš jus – papimpintas „golfas“ (būtent jie dažniausiai pas mus pimpinami) su užtemdytais žibintais, aplenkite jį dideliu lanku, nes tokio automobilio žibintai ir šiaip sunkiai įžiūrimi, o esant nepalankioms sąlygoms tikrai jų nepastebėsite.
Ganėtinai dažnai tenka skaityti ir apie avarijas, kurių priežastimi tapo banalios duobės keliuose. Pavasaris – intensyviausias duobių vėrimosi metas. Dėl nuolatinių temperatūros pokyčių, orui tai šylant tai šąlant, atitinkamai tai šąla, tai atitirpsta vanduo. Prie gamtos veikiamos kelio dangos ardymo nemažai prisideda ir automobiliai. Ypač – sunkiasvoriai. Duobė avarijos priežastimi gali tapti ne tik joje įstrigus, bet ir, kas pasitaiko ganėtinai dažnai, dėl pramuštos padangos automobiliui tapus nevaldomu. Venkite ne tik duobių, bet ir gilesnių balų, kurių dugno nesimato. Ne retas atvejis, kai tokios balos dugne slypi įvairios nemalonios „staigmenos“.
Pavasarį keliuose ženkliai padaugėja transporto priemonių. Po „žiemos miego“ į gatves išrieda ne tik pensijinio amžiaus eismo dalyviai, bet ir motociklininkai. Problema tame, kad per pusmetį daugelis automobilių vairuotojų atpranta nuo to, kad kažkas gali judėti tarpuose tarp juostų ar skiriamosiomis juostomis, todėl dažniausiai motociklininkų ir automobilių susidūrimas įvyksta posūkiuose ar persirikiuojant.
Aišku, toli gražu ne visada kalti būna automobilių vairuotojai. Kiek teko matyti gatvėmis nežmonišku greičiu lekiančių ir jokių ženklų nepaisančių „brtivų“ vairuotojų? Tikėtina, kad daug. Tad norisi priminti, kad gatvės yra skirtos visiems eismo dalyviams ir visi privalo laikytis taisyklių. Visi.
Kaip elgtis, norint išvengti galimų nemalonumų?
Važinėkite taip pat, kaip važinėjote žiemą – atidžiai, neviršydami greičio, neskubėdami. Ypač jeigu jūsų automobilis dėl gamtos išdaigų vis dar apmautas žieminėmis padangomis (be dyglių jas galima naudoti ištisus metus, tačiau nerekomenduotina), nes esant šiltam orui, jų sukibimas su kelio danga prastėja, jos prasčiau klauso vairo ir gerokai pailgėja stabdymo kelias.
Įpraskite laikytis saugiu atstumu nuo važiuojančio priešais. Tai leis ne tik laiku sustoti, bet ir, esant reikalui, turėsite daugiau erdvės manevrams. Tai pravers ne tik staigiai stabdant kitoms transporto priemonėms, bet ir išvydus duobes ar kitas galimas kliūtis. Ypatingai venkite balų. Jose gali slypėti nematomi pavojai, o rytais jas gali dengti ledas.
Įpraskite stebėti situaciją tarp eilių – vis dažniau ir dažniau ten pasirodys motociklininkai.
Galvokite apie aplinkinius – nusivalykite galinius žibintus ir nepimpinkite jų. Tai ne tik negražu, bet ir gerokai padidina susidūrimo su važiuojančia iš paskos transporto priemone tikimybę.
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
