Auto
Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Video
Katalogo kategorijų

Eismo įvykiai dažniausiai nutinka viršijus greitį

Vi­du­ti­niš­kai per me­tus už­fik­suo­ja­ma apie 17 tūks­tan­čių eis­mo įvy­kių, per die­ną įvyks­ta 48 įvy­kiai ke­ly­je, tuo tar­pu vie­no eis­mo įvy­kio ža­la vi­du­ti­niš­kai - 3700 li­tų.
Nuotraukos
Re­mian­tis ne gy­vy­bės drau­di­mo bend­ro­vės BTA tre­jų me­tų duo­me­ni­mis, vi­du­ti­niš­kai per me­tus už­fik­suo­ja­ma apie 17 tūks­tan­čių eis­mo įvy­kių, per die­ną įvyks­ta 48 įvy­kiai ke­ly­je, tuo tar­pu vie­no eis­mo įvy­kio ža­la vi­du­ti­niš­kai - 3700 li­tų.

Pa­grin­di­nės ava­rin­gu­mo prie­žas­tys Lie­tu­vo­je ke­lis me­tus iš ei­lės yra grei­čio vir­ši­ji­mas bei vai­ruo­to­jų ne­kan­tru­mas eis­mo spūs­ty­se, ro­do įmo­nės sta­tis­ti­ka.

„Di­de­lis grei­tis – įsi­se­nė­ju­si, vi­siems ge­rai ži­no­ma prob­le­ma ke­liuo­se. Tai ne tik di­di­na de­ga­lų są­nau­das, bet ir ke­lia pa­vo­jų eis­mo sau­gu­mui. La­bai sa­vi­mi pa­si­ti­kin­tis vai­ruo­to­jas, at­lik­da­mas ri­zi­kin­gus ma­nev­rus, daž­nai su­er­zi­na ap­lin­kui esan­čius eis­mo da­ly­vius. To­kiais at­ve­jais pra­si­de­da “ka­ras ke­liuo­se”. Ne­re­tai su­sier­zi­nę vai­ruo­to­jai yra lin­kę kerš­tau­ti, ve­ja­si juos su­pyk­džiu­sį au­to­mo­bi­lį, im­asi ag­re­sy­vių veiks­mų,“ – kal­bė­jo ne gy­vy­bės drau­di­mo bend­ro­vės BTA Eks­per­ti­zių sky­riaus va­do­vas And­rius Žiu­ke­lis.

Pa­sak spe­cia­lis­to, vie­no įvy­kio me­tu au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jas pra­dė­jo per­se­kio­ti ki­tą vai­ruo­to­ją, ne­va jam su­truk­džiu­sį ke­ly­je. Pa­si­vi­jęs užb­lo­ka­vo ke­lią, iš­tem­pė vai­ruo­to­ją iš au­to­mo­bi­lio, gra­si­no smur­tu. Ne­ma­žai at­ve­jų už­fik­suo­ta, kai su­sier­zi­nę vai­ruo­to­jai nu­lau­žia veid­ro­dė­lius, su­lanks­to va­ly­tu­vus ar aps­par­do au­to­mo­bi­lį.

BTA spe­cia­lis­tai pa­ta­ria, kaip elg­tis ke­ly­je, kad bū­tu­mė­te sau­gūs ir ap­sau­go­tu­mė­te ki­tus eis­mo da­ly­vius:

Vai­ruo­to­jai tu­rė­tų įsi­min­ti vie­ną da­ly­ką – jie nė­ra vie­ni ke­ly­je. Prieš at­lik­da­mi bet ko­kį ma­nev­rą, pir­miau­sia jie tu­rė­tų pa­gal­vo­ti ne tik apie sa­ve, bet apie ki­tus eis­mo da­ly­vius, įsi­ti­kin­ti, kad da­ry­da­mi ma­nev­rą nie­kam ne­su­truk­dys, ne­su­kels pa­vo­jin­gos si­tua­ci­jos.

Per­si­ri­kiuo­ki­te tik įsi­ti­ki­nę saugumu

Per­si­ri­kiuo­ti de­rė­tų tik įsi­ti­ki­nus, kad gre­ti­ma juo­sta lais­va ir nie­kam ne­bus truk­do­ma. Reik­tų pla­nuo­ti sa­vo ke­lio­nės marš­ru­tą, ir jei­gu ži­no­ma, kad už ke­lių šim­tų me­trų reiks su­kti į de­ši­nę, ne­ver­ta lenk­ti prie­ky­je va­žiuo­jan­čios trans­por­to prie­mo­nės, o vė­liau stai­ga stab­dy­ti ir su­kti į de­ši­nę. Ką tik ap­lenk­tas vai­ruo­to­jas ga­li ne­spė­ti lai­ku su­stab­dy­ti sa­vo trans­por­to prie­mo­nės ir at­si­trenk­ti į prie­ky­je va­žia­vu­sį au­to­mo­bi­lį. Pa­sta­ra­sis lie­ka kal­tas, ne­bent pa­ša­li­niai liu­di­nin­kai, ar­ba vis po­pu­lia­rė­jan­ti prie­mo­nė – vaiz­do re­gis­tra­to­rius, įro­do ki­taip.

Bū­ki­te su­pra­tin­gi eis­mo spūstyse

Jei­gu ki­tas eis­mo da­ly­vis no­ri per­si­ri­kiuo­ti eis­mo spūs­ty­je, ar kaip ki­taip pa­keis­ti va­žia­vi­mo kryp­tį, jį de­rė­tų pra­leis­ti. Juk vie­nas spūs­ty­je pra­leis­tas au­to­mo­bi­lis, ke­lio­nę pra­il­gins tik ke­le­tu se­kun­džių, ta­čiau ki­to­je vie­to­je, ti­kė­ti­na, su­ma­žins spūs­tį už sa­vęs. Jei vi­si vai­ruo­to­jai bū­tų man­da­ges­ni ir su­pra­tin­ges­ni, spūs­tys grei­čiau iš­sisk­lai­dy­tų.

Ne­nau­do­ki­te rū­ko ži­bin­tų be reikalo

Svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad be rei­ka­lo ne­de­rė­tų nau­do­ti rū­ko ži­bin­tų. Juos nau­do­ti rei­kia tik esant rū­kui ar kri­tu­liams. Ki­tu me­tu jie aki­na ap­lin­ki­nius vai­ruo­to­jus. Aps­kai­čiuo­ta, kad 80 ki­lo­me­trų į va­lan­dą grei­čiu va­žiuo­jan­tis au­to­mo­bi­lis per se­kun­dę nu­va­žiuo­ja 22 me­trus ir tas ke­lias se­kun­des apa­kin­tas vai­ruo­to­jas ke­lia itin di­de­lį pa­vo­jų pės­tie­siems ir ki­tiems įvy­kio da­ly­viams.

Va­ži­nė­ki­te tik tin­ka­mai su­re­gu­liuo­tais žibintais

Au­to­mo­bi­lio ži­bin­tai pri­va­lo bū­ti tin­ka­mai su­re­gu­liuo­ti, nors daž­nas lie­tu­vis tuo su­si­rū­pi­na tik prieš tech­ni­nę ap­žiū­rą. Prieš­in­gu at­ve­ju jie ga­li akin­ti ki­tus eis­mo da­ly­vius, taip su­kel­da­mi pa­vo­jų jums ir ap­lin­ki­niams.

Įva­žiuo­ki­te į san­kry­žą tik įsi­ti­ki­nę, kad lai­ku spė­si­te iš jos išvažiuoti

Pa­gal ke­lių eis­mo tai­syk­les, drau­džia­ma įva­žiuo­ti į san­kry­žą, jei­gu jo­je yra kliū­tis, dėl ku­rios ne­bus ga­li­ma iš­va­žiuo­ti iš san­kry­žos lai­ku. Tai yra itin opi did­mies­čių prob­le­ma. Pi­ko me­tu sku­ban­tys vai­ruo­to­jai daž­nai įva­žiuo­ja į san­kry­žą, o iš jos iš­va­žiuo­ti ne­ga­li dėl prie­ky­je esan­čios au­to­mo­bi­lių ko­lo­nos. Įva­žia­vęs į san­kry­žą vai­ruo­to­jas užt­ve­ria ke­lią ki­tu ke­liu va­žiuo­jan­čioms trans­por­to prie­mo­nėms. To­kios si­tua­ci­jos itin daž­nai su­ke­lia konf­lik­tus tarp vai­ruo­to­jų, kar­tais ne­ap­si­ri­bo­ja­ma vien gar­so sig­na­lu, vai­ruo­to­jai iš­li­pa iš au­to­mo­bi­lio no­rė­da­mi „paauk­lė­ti“ ki­tą.

Va­žiuo­ki­te lai­ky­da­mie­si dešinės

Pa­gal KET reik­tų va­žiuo­ti kiek įma­no­ma ar­čiau de­ši­nio va­žiuo­ja­mo­sios da­lies kraš­to, ar­ba de­ši­nes­ne juo­sta, jei­gu yra ke­lios juo­stos ta pa­čia kryp­ti­mi. Va­žiuo­jant ke­liu, ku­ria­me yra po vie­ną juo­stą kiek­vie­na kryp­ti­mi, va­žia­vi­mas kai­riau blo­gi­na iš pa­skos va­žiuo­jan­čių vai­ruo­to­jų ma­to­mu­mą, truk­do len­ki­mui. Ypač de­rė­tų pa­gal­vo­ti apie ki­tus vai­ruo­to­jus, jei va­žiuo­ja­te lė­čiau nei lei­džia­ma pa­gal KET ar bend­ras srau­tas – to­kiu at­ve­ju iš pa­skos va­žiuo­jan­tys vai­ruo­to­jai bū­na pri­vers­ti ap­va­žiuo­ti prie­ky­je va­žiuo­jan­čią trans­por­to prie­mo­nę iš dešinės

Bri­ta­ni­jos moks­li­nin­kai, at­li­kę ty­ri­mą iš­ski­ria pen­kias la­biau­siai er­zi­nan­čių vai­ruo­to­jų ka­te­go­ri­jas:

„Grei­tai sutrinkantys“ vai­ruo­to­jai. Kai už­si­de­ga ža­lia švie­so­fo­ro švie­sa, prieš pa­ju­dė­da­mi iš vie­tos, jie pir­miau­sia su­skai­čiuo­ja iki tri­jų ir daž­nai pra­de­da va­žiuo­ti ne­at­lei­dę ran­ki­nio stab­džio. Daž­nai su­mai­šo de­ši­nio­jo ir kai­rio­jo po­sū­kio sig­na­lus bei da­ro ki­tas žiop­las klai­das. Jie su­ke­lia ma­žai eis­mo įvy­kių, ta­čiau la­bai er­zi­na ap­lin­ki­nius.

„Stre­suo­jan­tys" vairuotojai. Jie pa­pras­tai iš­lai­ko vai­ra­vi­mo eg­za­mi­ną per sa­vo 18-ąjį gim­ta­die­nį ir iš kar­to sė­da už ga­lin­go au­to­mo­bi­lio vai­ro. Jie ne­ken­čia vis­ko, kas tik pa­si­tai­ko jo ke­ly­je, dėl ko jam ten­ka spaus­ti stab­džių pe­da­lą. Be­veik du treč­da­liai šios ka­te­go­ri­jos vai­ruo­to­jų jau pa­ty­rė bent po vie­ną eis­mo įvy­kį.

„Konfliktiški“ vai­ruo­to­jai. Jie pa­si­ti­ki sa­vi­mi bet ku­rio­je si­tua­ci­jo­je ke­ly­je, ta­čiau at­si­ti­kus bet ko­kiam ne­sklan­du­mui ūmai už­sip­lies­kia. Jie no­rė­tų tie­siog per­va­žiuo­ti vi­sus vai­ruo­to­jus, ku­rie ke­ly­je dy­ki­nė­ja, pa­auk­lė­ti ki­tus vai­ruo­to­jus, ku­rie žūt­būt no­ri įžū­liai pra­va­žiuo­ti pir­mi, ir su­traiš­ky­ti tuos au­to­mo­bi­lius, ku­rie tie­siai prieš no­sį uži­ma pa­si­rink­tą sto­vė­ji­mo vie­tą.

Vai­ruo­to­jai „prielipos“. Jie pa­si­ti­ki sa­vi­mi, bet vi­sa­da sten­gia­si va­žiuo­ti kuo ar­čiau prie­ky­je esan­čio au­to­mo­bi­lio. To­kiu at­ve­ju jei prie­ky­je va­žiuo­jan­tis vai­ruo­to­jas stai­giai spaus­tų stab­džio pe­da­lą už jo esan­tis vai­ruo­to­jas sta­tis­tiš­kai 95 pro­cen­tais pa­da­ro ava­ri­ją.