„Parketiniai“ visureigiai žiemą – ar viską žinote apie jų vairavimą?

Daugelis mūsų tautiečių „parketinius“ visureigius perka visų pirma tam, kad gerai ir saugiai jaustųsi žiemą, nes pasnigus, ypač rytais, kelininkai nevisad spėja pasirūpinti miestų gatvėmis, o užmiestyje situacija išvis atrodo liūdnai. Visgi reiktų nepamiršti, kad „ant pilvo“ galima pasodinti ir krosouverį, o nesėkmingai pasirinktas maršrutas į gamtą gali baigtis neplanuota kelione į servisą. Kaip reikia vairuoti krosouverį, norint viso to išvengti?

Žiemą, kuri vis dar nesibaigia, vairavimui lemiamos įtakos turi sniegas ir ledas, sukuriantys pačias netikėčiausias situacijas. Vairavimo sąlygos, priklausomai nuo oro, gali keistis kelis kartus per dieną. Žinomas kaimo keliukas, gausiai pasnigus, gali tapti nenuspėjamu ir sunkiai įveikiamu, sniegui pradėjus tirpti – išvis neišvažiuojama bekele, o vėl pašalus – čiuožykla.

Pavasarėjant, ypač jei kelias dienas laikosi pliusinė temperatūra, žemė pradeda atšilti, tad netikėtai pasnigus, „atsileidęs“ kaimo keliukas gali tapti tikrais spąstais. Būkite tam pasirengę ir neleiskite ilgai ratams suktis vienoje vietoje, nes tada jie tikrai „užsikas“. Jeigu aiškiai pajautėte, kad kelias nenori jūsų leisti toliau – greitis mažėja, variklis riaumoja vis garsiau, o ratai vis sunkiau sukasi, tuoj pat sustokite ir važiuokite atgal. Šiuo atveju variantai yra du – arba bandyti „nutiesi kelią“ bandant išlinguoti automobilį pirmyn – atgal, arba grįžti ir paieškoti kito maršruto. Jeigu važiuojate vienas, keliukas eina per mišką, o telefonas sunkiai gaudo ryšį, antras variantas būtų protingesnis.

Beje, nors žiema jau baigėsi, bet ji tikrai grįš kitais metais, tad planuodami keliones į užmiestį, rimtai pagalvokite apie dygliuotas padangas.

Problemų krosouverių savininkai gali turėti ir gausiai pasnigus. Visureigių vairavimo kursuose klausytojus atpratina tuščiai buksuoti giliame sniege. Kai važiuojant ratai pradeda praslysti, jokiu būdu negalima toliau mygti akceleratoriaus. Automobilis tik giliau klimps į sniegą. Pradėti judėti sniege reikia labai palengva. Jeigu automobilis juda lėčiau, negu kyla apsukos, reikia perjungti aukštesnę pavarą. Automobiliuose su APD sniegą reikia šturmuoti įsijungus rankinį režimą.

Pagrindinė taisyklė planuojant įveikti apsnigtą plotą – pirma pabandykite jį įveikti pėsčiomis, kad žinotumėt, kokie netikėtumai laukia. Patikrinkite, koks sniego storis ir kas po juo slepiasi, taip išvengsite tokių nemalonumų kaip apsnigti griovai ar akmenys.

Jeigu jūsų automobilyje sumontuota hidrotransformatorinė APD, iš vietos pajudėsite labai ramiai, tačiau ratams pradėjus prasisukti staigus akceleratoriaus atleidimas ar net stabdžio mygimas staigiai automobilio nesustabdys, nes tokia transmisija turi savo inerciją. Norit kaip galima greičiau sustabdyti automobilį, reikia tai daryti selektoriumi, perjungus jį į neutralią padėtį.

Jeigu pajautėte, kad ratai per mažai sukimba su kelio paviršiumi ir ramiai važiuojant konkrečios sudėtingos atkarpos įveikti nepavyks, pabandykite ją prašokti įsibėgėja. Patikrinkite, ar priešais kelias yra saugus, atvažiuokit keliolika metrų atgal ir tada įsibėgėją bandykite įveikti kliūtį, taškydami sniegą ir jokiu būdu nemažindami greičio ir kontroliuodami ratų prasisukimą. Ir prieš pajudėdami būtinai atjunkite ESP sistemą.

Kodėl ją reikia atjungti? Šiuo atveju kliūties įveikimui mes naudojame inerciją, taip pat mums padeda prasisukantys ratai. Taip jie greičiau pasieks kietą paviršių, nes efektyviau valysis padangų protektorius ir greičiau iš po ratų bus išstumtas suspaustas sniegas. Be to, kai ratai prasisuka, didesnis atraminio paviršiaus plotas kabinasi į kelio nelygumus. Jeigu po sniegu slepiasi ledas, prasisukant ratams dygliai taip pat veiks efektyviau. Kitaip sakant, taip ratai dirba intensyviau ir automobilis geriau „traukia“ sunkiu keliu.

Jeigu pajautėte, kad automobilis stringa ir greitis mažėja, nelaukite paskutinės akimirkos, sustokite, atvažiuokite atgal ir bandykite iš naujo. Šiuo atveju atsargiau reiktų elgtis modelių su APD savininkams, nes tiek pati pavarų dėžė, tiek ir frikcinė mova gali greitai perkaisti. Kartais užtenka minučių 15 aktyviai pasivažinėti giliu sniegu ir suveiks šiuos mazgus nuo perkaitimo saugančios sistemos. Jeigu perkais perjungianti mova, automobilį toliau varys tik priekiniai ratai, jeigu perkais APD – sustosite. Prietaisų skydelyje turėtų užsidegti įspėjamasis signalas. Jei taip atsitiks, sustokite, išjunkite variklį ir leiskite automobiliui „pailsėti“. Judėti toliau galima tik mazgam atvėsus.

Pagerinti krosouverių pravažumą gali ir specialios, ant ratų montuojamos, grandinės. Deja, mūsų vairuotojai retai jomis naudojasi. Grandinėmis apmauti ratai lengvai įveikia sniegą net ir tokioje situacijoje, kai sniego gylis gerokai viršija automobilio prošvaisą.

Atminkite, kad ant automobilių su visais keturiais varančiais ratais reikia mauti keturis grandinių komplektus, o juos uždėjus patikrinti, kaip grandinės laikosi.

Važiuodami giliu sniegu nesinaudokite bekelės fanų dažnai taikomo metodo ir nemažinkite slėgio ratuose. Šis būdas padeda važiuojant ledu ar smėliu, tačiau visiškai netinka snieguotiems laukams. Reikalas tas, kad giliame sniege pustuštė, išsiplėtusi padanga, dirba prasčiau negu siaura, pripūsta tinkamai. Pripūsta padanga lengviau įveikia sniegą ir greičiau prisikasa prie kieto paviršiaus.

Pačiu pavojingiausiu etapu žiemos keliuose ekspertai įvardina staigią ir slidžią nuokalnę. Patyrę visureigių vairuotojai rekomenduoja važiuoti žemiausia iš galimų pavarų, tačiau praktikoje šį patarimą kartais sunku realizuoti: dauguma krosouverių turi automatines pavarų dėžes. Ši transmisija, siekdama taupyti degalus, visada stengsis važiuoti kaip galima aukštesne pavara. Jeigu jūsų APD turi rankinio pavarų perjungimo režimą, naudokitės juo – tada pavarų dėžė neskubės perjunginėti pavarų.

Jeigu yra galimybė rinktis nusileidimo trajektoriją, vertėtų rinktis trumpiausią kelią – griežtai nuo viršūnės į apačią – tokiu atveju sumažėja tikimybė, kad automobilis pradės slysti šonu. Jeigu automobilyje sumontuota nusileidimą nuo kalno palengvinanti sistema, aišku, naudokitės ja.  Ją turi tokie modeliai „Renault Koleos“, „Volkswagen Tiguan“, „Toyota RAV 4“, „Skoda Yeti“, „Land Rover Freelander“...

Likę turėtų pasirengti naudoti bekelės fanų naudojamas priemones – kai tik automobilis pradės slysti, iškart spausti akceleratorių. Aišku, psichologiškai tai sunku – kai automobilis tapo nevaldomas ir juda greitėdamas, norisi spausti stabdį, tačiau ant apšalusios nuokalnės tai neduos laukiamo efekto. Greičio padidinimas, priešingai, leis toliau kontroliuoti automobilį.

Kai slidus kelias staigiai kyla aukštyn, vairavimo bekelėje instruktoriai rekomenduoja iš anksto įjungti aukštesnę pavarą, palaikant žemus sūkius. Taip sumažėja tikimybė, kad ratai pradės prasisukti ir bus lengviau įveikti apšalusį šlaitą.

Važiuoti lygiu, apšalusiu keliu taip pat reikia labai atsargiai. Visais keturiais ratais varomas modelis greitėja sparčiau už varomą tik priekiniais ratais, dėl to susidaro klaidinas įspūdis, kad ratai tvirčiau sukibę su keliu. Stabdo keturiais ratais varomas modelis irgi taip pat (ar net ilgiau) kaip varomas priekiniais arba galiniais ratais automobilis.

Vairavimo bekelėje instruktoriai rekomenduoja žiemą kiekvienai išvykai į gamtą ruoštis ypač atsakingai. Būtina pasiimti kastuvą ir tempimo lyną, taip pat reikia įsitikinti, kad telefonas pilnai įkrautas, o drabužiai – tinkami žiemai, tačiau netrukdo „mankštai“ su kastuvu. Taip pat labai nerekomenduotina leistis žiemą ieškoti nuotykių vienam, nes pasekmės likus nakvoti laukuose užstrigusiam automobilyje gali būti labai liūdnos.

Taip pat reiktų nepamiršti, kad žiemą išvykstant iš miesto sėdint už krosouverio vairo reiktų rinktis taip vadinamą „ekspedicinį stilių“. Vairuotojas neturi sau kelti didelių tikslų – įveikti įsivaizduojamą priešininką ar pasiekti savo automobilio galimybių ribą. Užduotis visiškai kita – pasiekti kelionės tikslą efektyviausiu būdu, nepakenkiant automobiliui ir nesukeliant pavojaus ekipažui. Tai tinka kelionėms į užmiestį, nepaisant to, kuriuo metu laiku jos vyksta, bet žiemą, leidžiantis į mažai išvažinėtus ar blogai pažįstamus kelius, reikia būti ypač atidiems. Saugių kelionių.

Paruošta pagal užsienio spaudą

Prim.lt