|
|
|
Kelių eismo taisyklių egzaminas populiarėja
|
Prieš dvi savaites šiauliečiai savanoriai laikė Kelių eismo taisyklių (KET) egzaminą. Tąkart mūsų mieste susirinko daugiau kaip dvi dešimtys entuziastų, tarp kurių buvo ir kelios moterys.
Koks tokių egzaminų tikslas? Kada ir kur vyko pirmasis KET egzaminas? Pasakoja Aurelija Kazlauskienė, draudimo bendrovės Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Pirmą kartą nacionalinis KET egzaminas buvo surengtas 2010 metais Vilniuje, o jame dalyvavo beveik 100 savanorių. Tik vienas jo dalyvis – vairavimo instruktorius – visai nepadarė klaidų, o dauguma (77 proc. vairuotojų) spręsdami užduotis tąsyk suklydo po 10 ar net daugiau kartų“, - teigia draudimo bendrovės direktorė.
Labiausiai dalyviai klydo atsakydami į klausimus „Kokiais atvejais turi būti įjungta avarinė šviesos signalizacija?“, „Kokiu kelio ruožu važiuojant pavojingiausias stiprus šoninis vėjas“, „Kam leidžiama važiuojant neužsisegti saugos diržų?“
Vyrus labiausiai „klupdė“ klausimai apie geltoną mirksintį šviesoforo signalą bei saugos diržų naudojimą. Moteris – važiavimo atbuline pavara ypatumai bei klausimai apie pėsčiuosius gatvėse.
Sėkmingiausias dalyviams buvo klausimas apie vienu metu įjungtą geltoną ir raudoną šviesoforo signalą bei kai vairuojant reikia rodyti posūkį?
2011 m. nacionalinis KET egzaminas buvo surengtas jau 4 šalies miestuose ir interneto naujienų portale, kas leido norintiems savo žinias pasitikrinti neišeinant iš namų. Dalyvių skaičius dėl internautų egzamine išaugo iki 1000. Tradiciškai dominavo vyrai, tačiau daugiau norinčių išbandyti save buvo tarp jaunimo negu vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonių.
Daugiau žmonių nei pirmaisiais metais egzaminą išlaikė be klaidų arba padarė po vieną klaidą.
Sunkiausiai sekėsi atsakyti į klausimus „Ką privalo daryti vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos?“ ir „Kada draudžiama apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės?“
Egzamino užduotys atskleidė paradoksų. Pasirodo, mažiausiai klaidų padaryta ir beveik visi dalyviai žino, kad esant laisvai dešinei eismo juostai, reikia važiuoti būtent ja, tačiau ar dažnai matome mūsų keliuose vairuotojus važiuojančius pirma eismo juosta?
2012 metų KET egzaminą laikė daugiau nei 2000 dalyvių, o daugiausiai žmonių atėjo laikyti egzaminą Panevėžyje. Trečiojo egzamino rezultatai parodė, kad jeigu dalyviams tektų perlaikyti Kelių eismo taisyklių teorijos egzaminą, dauguma jo neišlaikytų.
Sunkiausiai vairuotojams sekėsi atsakyti į klausimą „Kokie eismą draudžiantys ir lentele pažymėti kelio ženklai negalioja dviratininkams?“
Pernai sugriežtinta mobiliųjų telefonų kontrolės tvarka taip pat labai dažnai kišo koją egzamino dalyviams. Kaip parodė atsakymai, dar daug kas nežino, jog kalbėti mobiliuoju telefonu be laisvų rankų įrangos vairuotojui galima tik tuo atveju, jeigu automobilis stovi, o jo variklis yra išjungtas.
Dalyviams pasirodė lengvesni tie klausimai, kur paveikslėlyje pavaizduojama konkreti situacija kelyje.
Šiemet egzaminas vyko 5 didžiuosiuose miestuose ir internete. Visi atėjusieji laikyti egzamino gavo dovaną – nuolaidą draudimui, nepriklausomai nuo parodytų rezultatų. Šiemet egzaminą sudarė 20 klausimų, o užduočių sprendimui bus skirta 30 minučių. Kiekvienas klausimas turėjo po kelis atsakymų variantus, iš kurių teisingas galėjo būti tik vienas, keli arba visi pateikti atsakymai. Šių metų nacionalinio KET egzamino Šiauliuose laimėtojais tapo Arūnas Buklys bei Domantas Varapnickas.
Geriausiai KET egzamino užduotis išsprendę dalyviai buvo apdovanoti draudimo bendrovės įsteigtu prizu – privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu vieneriems metams.
Kaip ir ankstesniais metais, savo žinias buvo galima pasitikrinti visą savaitę viename iš interneto naujienų portalų. Pernai ir užpernai šita galimybe pasinaudojo dešimtys tūkstančių gyventojų.
Šiemet Nacionaliniame kelių eismo taisyklių egzamine daugiau dėmesio skirta dažnai pasitaikančioms avarinėms situacijoms keliuose bei įsigaliojusioms KET naujovėms. (Praėjusiais metais KET taisyklės keitėsi net tris kartus: įvesti nauji elektromobiliams skirti kelio ženklai, keitėsi vaikų vežimo automobiliuose taisyklės, įsigaliojo ir kiti pakeitimai.)
Ekspertai pastebi, kad dalis vairuotojų, pildydami eismo įvykių deklaracijas, neteisingai įvertina situacijas ir dėl taisyklių nežinojimo prisiima kito vairuotojo kaltę. Pasak A. Kazlauskienės, patyrus avarinę situaciją kelyje, veikia ir žmogiškasis veiksnys: stresas, kito vairuotojo grėsminga reakcija, nesusivokimas, kaip toliau elgtis. Todėl vairuotojai skatinami ne tik žinoti taisykles, bet ir gebėti analizuoti susidariusias situacijas.
Romualdas BALIUTAVIČIUS
