Šiauliečiai niekaip „neprisijaukina“ atšvaitų

Į „Šiaulių naujienų“ redakciją užsukęs šiaulietis Petras tikina esąs susirūpinęs pėsčiųjų nerūpestingumu. Vyriškis mano, jog patys pėstieji privalo būti atsargesni, kad išvengtų sužalojimų gatvėse. Viena iš galimybių būti matomam gatvėje – atšvaitų naudojimas. Prekyboje dirbantis šiaulietis įsitikinęs, jog atšvaitus žmonės pirks, jei juos prekybininkai laikys ne tolimose lentynose, bet prie kasų – gerai matomoje vietoje.

Ryte stebėjo moksleivius
„Kasdien vaikščiodamas gatvėmis ar važiuodamas automobiliu stebiu pėsčiuosius. Galima teigti, kad šiauliečiai vis dar nenoriai nešioja atšvaitus. Į „Šiaulių naujienų“ redakciją buvau atėjęs dar prieš penkerius metus. Situacija tada buvo dar blogesnė. Bet ir dabar vengimas nešioti atšvaitus vis dar didžiulė problema. Štai šiandien dešimčiai minučių stabtelėjau prie vienos mokyklos ir stebėjau per gatvę einančius moksleivius. 19 jų turėjo atšvaitus, 27– ne“, – pasakojo šiaulietis Petras pridurdamas, kad tamsiuoju paros metu pamatyti pėsčiąjį ir išvengti eismo nelaimės labai sunku, jei tas žmogus neturi jokio šviesą atspindinčio daikto.
Vyriškis tikino, kad susirūpinęs moksleivių saugumu paskambino šios mokyklos direktorei ir pasiteiravo, kodėl mokytojai tokie abejingi, ar nebūtų galima paskatinti mokinius kasdien nešiotis atšvaitus. Tačiau mokyklos vadovė, anot jo, atsakė, kad abejingi yra moksleivių tėvai. „Siūliau ir policijos pareigūnams patikrinti, ar vaikučiai nešioja atšvaitus, tačiau jie pareiškė, kad taip būtų pažeidžiamos vaikų teisės“, – sakė šiaulietis Petras.

Atšvaitai – prie kasų
Prekyboje dirbantis vyriškis teigė, kad dėl menko atšvaitų nešiojimo kalti ir prekybininkai. „Jis prisiminė, kad įmonėje, kurioje dirba, buvo atliktas eksperimentas – atšvaitai sudėti prie kasų. „Kol atšvaitai buvo tolimoje parduotuvės lentynoje, niekam jų nereikėjo. Per mėnesį pardavėme vos 5. Kai padėjome juos prie kasų, pirkėjams gerai matomoje vietoje, per 15 dienų buvo parduota apie pusantro šimto atšvaitų. Deja, mūsų prekybininkai šiai problemai vis dar abejingi. Jiems nenaudinga prie kasos dėti tokias prekes, kurios visiškai neatneša pelno“, – aiškino šiaulietis.
Paklaustas, kodėl tiek metų suka galvą dėl kitų žmonių aplaidumo, vyriškis šypteli: „Visų pirma man gaila žmonių, kurie yra tokie abejingi dėl savo gyvybės. Antra – pats esu turėjęs karčios patirties.“

Nepataisomai sugadino automobilį
„Šiaulių naujienos“ daugiau nei prieš metus rašė, kai į darbą lietingą rytą važiavęs vyriškis kliudė per perėją ėjusią pėsčiąją. „Buvo dar gana tamsu, lijo lietus. Matomumas prastas. Staiga pamačiau perėja einančią moterį. Važiavau 50 km/h greičiu. Nebūčiau spėjęs sustabdyti. Norėdamas apsaugoti pėsčiąją staigiai pasukau į dešinę ir rėžiausi į stulpą“, – tada pasakojo vyriškis pridurdamas, kad šioje situacijoje tiek jo, tiek pėsčiosios kaltė buvo lygiavertė. „Turėjau važiuoti mažesniu nei leistina greičiu, kad bet kokioje situacijoje būčiau galėjęs sustabdyti automobilį. Tačiau nesuprantu, kodėl ji, matydama, kad atvažiuoja automobilis, žengė žingsnį. Maža to, moteris neturėjo atšvaito, kurio dėka, galbūt būčiau pamatęs ją iš tolėliau“, – svarstė vyriškis.
Šiauliečio Petro nuomone, dauguma eismo įvykių įvyksta dėl abiejų dalyvių kaltės. „Negalima kaltinti vien tik pėsčiųjų ar tik vairuotojų. Kalti abu. Tačiau mane stebina, kad dažnas pėsčiasis, žinodamas, jog vairuotojas privalo jį praleisti, net nebesidairo eidamas per gatvę. Pamenu, kai viena maža mergaitė su būriu draugų stovėjo prie perėjos ir laukė, kada galės pereiti per gatvę. Netrukus šūktelėjo: „Mus privalo praleisti, einam!“ ir žengė žingsnį. Tuo metu važiavęs automobilis nesustojo ir ją partrenkė. Ji žuvo įvykio vietoje. Ir kam tada svarbu tas „privalo“? Juk nebėra žmogaus gyvybės“, – stebėjosi jis.

Daugiausia pažeidėjų – Šiaulių mieste ir rajone
Policijos „skaičiukai“ patvirtina informaciją, kad Šiauliuose pėstieji – nedrausmingi. Nuo 2013 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 31 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai vykdė pėsčiųjų, dviratininkų ir vadeliotojų kontrolę bei fiksavo šių eismo dalyvių daromus pažeidimus. Per šešiolika dienų Šiaulių apskrities keliuose pareigūnai nustatė 133 pėsčiuosius, 38 dviračių vairuotojus, pažeidusius Kelių eismo taisykles. Daugiausia pėsčiųjų, padariusių Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nustatyta Šiaulių mieste ir rajone – 73, apskrities magistraliniuose keliuose – 34, Radviliškio rajone – 11. Daugiausia dviratininkų, nesilaikiusių Kelių eismo taisyklių, nustatyta Joniškio rajone – 11, Šiaulių mieste ir rajone – 10, Pakruojo rajone – 8.
Priemonės metu policijos pareigūnai nustatė 27 neblaivius dviračių vairuotojus, 20 pėsčiųjų ir 10 dviračių vairuotojų, kurie tamsiuoju paros metu neturėjo atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų. Priemonės metu nustatyti 56 pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimo arba ėjimo ja ten, kur draudžiama, atvejai.

Keliuose – nauja „kalba“
„Čia amžina problema, kad vairuotojai pyksta ant pėsčiųjų, pėstieji – ant vairuotojų. Pasakyti, kas iš tiesų kaltesni, sudėtinga. Kaltė labai priklauso nuo situacijos. Mes, žinoma, vertiname teisės aktų prasme, žiūrime, ar kiekvienas žmogus atliko tai, kas jam buvo privaloma pagal įstatymą.
Vairuotojams galbūt šiek tiek daugiau pylos reikėtų duoti, nes jie yra tie žmonės, kurie praėjo tam tikras institucijas, išlaikė egzaminus, visos įstaigos pripažino, kad jis suvokia, kas yra eismas, kas yra transporto priemonė, kad jis turi bendrą supratimą apie eismą ir sugeba suvokti, kad automobilis tam tikra prasme yra ginklas. Pėsčiasis galbūt ne viską žino, galbūt dėl kažkokių priežasčių ne visada yra sutelkęs dėmesį“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius.
Kelių policijos biuro viršininko teigimu, atsakomybės neturėtų kratytis ir pėstieji. „Dažnai pėstieji pyksta, rodo savo teises, kad eina pėsčiųjų perėja ir juos privalo praleisti. Taip, žinoma, kad privalo. Bet gyvenime būna visko... Įsivaizduokite, jei nutinka tokia situacija, kad dingsta vairuotojo automobilio stabdžiai. Tu matai, kad prie perėjos stovi pėsčiasis, bet fiziškai nebesi pajėgus sustabdyti automobilio. Todėl pėstieji visada turėtų įvertinti situaciją. Jeigu matai, kad vairuotojas dėl kažkokių priežasčių nestabdo automobilio, neženk žingsnio, – sako K. Dičius pridurdamas, kad Šiaulių gatvėse pastebi naują pėsčiųjų ir vairuotojų susikalbėjimo būdą. – Nežinau, iš kur atkeliavo toks elgesys, bet gatvėse mačiau jau ne vieną pėsčiąjį, kuris priėjęs prie pėsčiųjų perėjos pakelia ranką. Maloniai nustebino ir sukėlė šypseną. Bet sustabdęs automobilį ir aš pakėliau ranką. Tai savotiškas ženklas, kad mes vienas kitą matome. Jis žino, kad viskas gerai, kad saugiai pereis gatvę. Reikia tokio abipusio supratimo, susitarimo, pagarbos“, – sakė jis.
K. Dičius pastebi, kad pastaruoju metu patį brangiausią savo turtą – gyvybę - šiauliečiai vertina labai mažai. „Net keista, kad žmonės nusipirkę naują automobilį vairuoja atsargiai, žiūri, kad kažkur neatsitrenktų, nenubraižytų savo transporto priemonės. O štai eidami pėstute nebesisaugo, nors rizikuoja savo gyvybe“, – stebėjosi Kelių policijos biuro viršininkas.

Policija: „Mes išgąsdintume vaikus“
K. Dičius tikina, kad per pastaruosius 2-3 metus situacija dėl atšvaitų nešiojimo ženkliai pagerėjo: moterys dažniau prisisega atšvaitus prie savo rankinių, vaikai – prie kuprinių, dviratininkai dėvi liemenes. Tačiau vengiančių apsaugoti savo gyvybę ir nenešiojančių atšvaitų, anot jo, taip pat netrūksta.
Paklaustas, ar įmanoma mažuosius kelių eismo dalyvius apsaugoti nuo nelaimės ir patikrinti, ar jie eidami į mokyklą prisisega atšvaitus, K. Dičius ilgokai susimąsto. „Žinote, policija nėra vienintelė institucija, kuri rūpinasi eismo saugumu. Žinoma, kad mes galime tikrinti moksleivius. Bet aš nežinau, ar septynerių metų vaikui būtų smagu, jei prie jo prieitume ir sakytume: „Labas, ar tamsta turi atšvaitą? Neturi? Tai mes dabar viską tavo tėveliams perduosim.“ Juk taip darydami mes išgąsdinsime vaikus... Vien grasinimais ir baudomis mes nieko neišspręsime, reikia ieškoti kitokių būdų.“
Anot jo, prie kiekvieno vaiko įmanoma prieiti skirtingu būdu. Jo nuomone, ryte į mokyklą sugužėjusius vaikus galėtų patikrinti mokytoja, pasiteiraudama, kas atėjo į mokyklą su policijos dovanotais atšvaitais, pagirti, paskatinti juos už tokį elgesį. Neturėtų likti nuošalyje ir tėveliai, kurie išlydėdami mažąsias atžalas į mokyklą galėtų žvilgtelėti, ar ant vaiko kuprinės kabo atšvaitas. „Čia reikia stebėti kiekvieną vaiką. Galbūt vienas labiau klauso mokytojo, kitas – tėvų, kitam gal svarbesnis dėdė policininkas. Kai vaikai ateina į Saugaus eismo klasę, mes visada patikriname, ar jie turi atšvaitus. Jei ne – juos padovanojame“, – sakė K. Dičius.
Kelių policijos biuro viršininkas prisimena, kad kai kurios mokyklos pačios ėmėsi iniciatyvos ir sugalvojo akciją, kurios metu vaikai gamino atšvaitus iš šviesą atspindinčios medžiagos. „Vaikai kūrė ir gamino tai, kas jiems patiems buvo įdomu, kas gražu ir kaip pasipuošę jie norėtų vaikščioti. Buvo sukurta įvairiausių uniformų puošmenų, segtukų į plaukus ir pan.“ – sakė jis.
Policijos pareigūnai neretai rengia akcijas, kurių metu šiauliečiams dalija atšvaitus. Vis tik, anot K. Dičiaus, dauguma jų sugulė į gyventojų stalčius. „Žinoma, mes galime pasakyti, kad visi, kurie neturi atšvaitų, ateitų pas mus. Bet manau, kad 90 procentų piliečių juos yra gavę. Ir ne po vieną. Aš patarčiau tiems, kurie turi finansinių galimybių, įsigyti atšvaitus patiems. Nes už pinigus įsigytas daiktas, mano nuomone, yra labiau saugomas ir ilgiau nešiojamas. O kai gauna už „ačiū“, paima, pareina namo ir padeda į stalčių“, – tikino jis.

Pažeidėjai baudžiami baudomis
Policija primena, kad pėsčiųjų važiuojamosios kelio dalies perėjimas arba ėjimas ja ten, kur draudžiama, taip pat pėsčiųjų, vadeliotojų ir kitų asmenų, kurie naudojasi keliais, nepaklusimas eismo reguliavimo signalams, kelio ženklų, ženklinimo reikalavimų, taip pat eismo tvarkos automagistralėse nesilaikymas, Kelių eismo taisyklėse pėstiesiems, dviračių vairuotojams ir vadeliotojams nustatytų elgesio tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui reikalavimų nesilaikymas užtraukia baudą nuo 80 iki 140 litų.
Dviračių ir mopedų vairavimas, vadeliojimas ir jojimas, kai tai padaro neblaivūs ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys, kuriems nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis, užtraukia baudą nuo 300 iki 500 litų. Jei nustatomas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis, bauda didėja nuo 500 iki 700 litų.