Komandos formavimas Jums nepadės

2017 12 05

Žinoma, taip teigdami, mes šiek tiek provokuojame, tačiau iš tiesų realybėje verslo įmonės pamažu išgyvendina ilgai naudotą praktiką komandos stiprinimui pasitelkti pramoginį korporatyvinį renginį. Organizacijų kolektyvų ir komandų ugdymas perkeliamas į kokybiškesnį lygmenį – jas motyvuoti ir keisti mąstyseną pasitelkiami žaidybinio ugdymo („EnterTraining“) principais paremti metodai. Šiandien į Lietuvą žengia 2-3 val. trukmės labai koncentruotos verslo simuliacijos ir žaidimai.

Tyrimai rodo, kad per žaidimą ir asmeninę patirtį įsisavinama net iki 90 proc. žinių ir įgūdžių, kai tuo tarpu tradiciniai mokymai gali pasigirti tik iki 50 proc. įsisavinimu. Žaidybiniai mokymai yra „gyvi“, vyksta realiu laiku ir naudojant realias apčiuopiamas priemones. Tai padeda gerokai padidinti dalyvių įsitraukimą ir paskatinti gyvą komunikacij.

Paprastai tokių žaidimų taisyklės nesudėtingos, tačiau atveria daugybę galimybių. Kiekvienas, išbandęs šį žaidimą, kiek „pasuka savo smegenų sraigtelius“ ir tampa atviresni, kūrybiškesni, drąsesni bei išmoksta produktyviai dirbti ir bendradarbiauti komandoje. Gauti įgūdžiai praverčia ne tik darbe, tačiau ir asmeniniame gyvenime.

Nekasdienė praktika Lietuvoje

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Inovacijų bazės vadovas Ugnius Savickas sako, kad mokymasis žaidybiškai arba žaidybinis ugdymas kol kas neįprasta ir nekasdienė praktika Lietuvos įmonėse. „Žaidybiškumas asocijuojasi su „nerimta“, „vaikiška“, „nesolidu“ ir panašiais sinonimais. Verslo ugdymo rutinoje jau praėjo vadinamųjų komandos formavimo renginių psichozė, kuomet pramoginis korporatyvinis renginys įgaudavo neva prasmingą tikslą – komandoss stiprinimas“, – konstatuoja ISM dėstytojas.

U. Savickas džiaugiasi, kad organizacijų kolektyvų ir komandų ugdymo pasiūloje atsiranda kokybiškų, išbaigtų, provokuojančių ir išties ugdančių metodų, paremtų žaidybiško ugdymo principais. „Fundamentalios žaidybinio ugdymo technikos ir metodai puikiai provokuoja pagrindinius dalyvaujančiųjų poreikius socializuotis, mokytis, meistrauti, konkuruoti, pasiekti rezultatų, įgyti statusą, realizuoti saviraišką ir pan.“, – aiškina U. Savickas. Pasak jo, žaidybinio ugdymo metodų didžiausia vertė yra operatyviai išbandytas veiksmas, išprovokuotas elgesys, aptarta reakcija ir suvoktas atradimas.

Kodėl verta rinktis žaidybinius mokymus?

Žaidimai daro milžinišką įtaką žmogaus psichikai. Teisingai sukurtas žaidimas ar tinkamai pasirinktas žaidybinis metodas jį pritaikius apgalvotai gali duoti didžiulės naudos verslui – motyvuoti darbuotoją, įkvėpti jį dideliems darbams, priversti pasitempti kur reikia, į darbą žvelgti kūrybiškai. O motyvuotas darbuotojas be jokios abejonės lygus pelnui įmonei ar organizacijai. Žaidybos procesas įtraukia dalyvius taip, kad šie panaudotų turimus įgūdžius ir žinias, siekdami tam tikrų tikslų. Juos pasiekę, jie apdovanojami motyvacija. Pripažinkime, tie patys principai veikia ir bet kurioje įmonėje ar organizacijoje, todėl žaidyba paremti mokymai itin pravartūs bet kuriam darbuotojui.

„Žaidžiame gyvenimą“

„Džiaugiamės į Lietuvą atvežę išskirtinį žaidimą „FreshBiz“, skirtą kitu kampu pažvelgti į lyderystę, kūrybingumą ir bendradarbiavimą. Patys žaidimo kūrėjai sako, kad tai – žaidimas, ugdantis ne tik verslumo gebėjimus, bet apskritai keičiantis suvokimą“, – sako įmonės Catalyst Baltic vadovas Darius Lomsargis.

Anot jo, žaidimas atspindi, kaip mes „žaidžiame gyvenimą“ ir kiek skirtingų dimensijų daro įtaką mūsų kasdieniams veiksmams. „FreshBiz“ jau išbandė daugiau nei 50000 žmoniu visame pasaulyje, tarp jų tokios įmonės kaip IBM, AstraZeneca, Telefonica, Pfizer, HP ir kitos.

Verslo simuliacijų spektras dažniausiai apsiriboja konkurencija ir baimės principu paremtais žaidimais. Konkurencija ypač dažnai juntama darbe – žmonės siekia aukštesnių postų, geresnio atlyginimo. Vis dėlto, dirbant komandoje ne visada konkurencija yra sveika, dažnai gali būti priešingai – ji gali būti kenksminga: mes tuščiai iššvaistome energiją ir, tenkindami savo ego bei atsiriekdami didesnį pyrago gabalą, automatiškai kitiems paliekame mažesnę dalį. O kaip padaryti, kad konkuruotume ne su kitais, o su pačiais savimi? Kad pralenkdami save, siekdami būti geresniais nei vakar, visi kartu didintume tą bendrą pyragą? Į šiuos klausimus padeda atsakyti šis unikalus žaidimas "FreshBiz".