XXXIII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai - 2018“ gaus šimtmečio aidais

2018.05.23.

Tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai “ – tai ilgametes tradicijas išlaikęs autentiško folkloro festivalis, kuris kasmet rengiamas Kaune. Festivalio ištakos yra 1984 metai, 2005 metais jis tapo tarptautiniu.

XXXIII tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai - 2018“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, organizuojamas 2018 m. birželio 1 – 3 d. Šių metų tema –„Lietuvos didvyriai“.

2018-ieji metai Lietuvai ypač svarbūs, todėl ir tema pasirinkta neatsitiktinai. Prieš šimtą metų paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, kiekvieno šalies patrioto pasąmonėje kilo pasididžiavimas tautiniu tapatumu, kaip galimybe apibrėžti ir išskirti save iš kitų. Nors Lietuvos istorijoje didvyrio sąvoka bėgant laikui kito ir įgydavo naują prasmę, didvyris yra kiekvienas žmogus, prisidėjęs ir prisidedantis prie Lietuvos etninio paveldo populiarinimo ir išsaugojimo. Festivalis  ragina tikėti gražia ir prasminga mūsų valstybės ateitimi ir būti didvyriu kiekvieną dieną, suvokiant aplinką, kurioje gyveni, kuriant ir vertinant tai, ką turi, gyvendamas Lietuvoje: kalbą, papročius, istoriją. Festivalio dalyvių programose atsispindės lietuvių tautos istorinė patirtis, liaudies dainos, jų interpretacijos. Baladės, sakmės primins partizanų ir karo kovas, meilę Tėvynei.

Birželio 1 dieną, 14 val., prie Kauno miesto savivaldybės bus iškilmingai pakelta festivalio vėliava, o 18 val. LK Kauno įgulos karininkų ramovėje prasidės atidarymo koncertas „Sustokim, ponai“, nuo 20 val. Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje suksis sutartinių ratas.

Tarptautinio folkloro festivalio „Atataria lamzdžiai-2018“ metu vyks lietuvių ir ukrainiečių, gruzinų, norvegų, nyderlandų tradicijų, papročių, autentiškos kultūros pristatymai, koncertai, liaudies šokių ir romansų vakaronės, tautodailės parodos, tradicinių amatų mugė. Miestiečiai ir miesto svečiai nemokamai galės klausytis ne tik koncertų miesto salėse, bažnyčiose ir gatvėse, bet ir dalyvauti mokymuose, atvirame apskrito stalo forume „Tautinės savimonės kloduose“. 

Didelis dėmesys šiais metais festivalyje skiriamas vaikams ir visai šeimai. Birželio 1-ąją, Tarptautinę vaikų gynimo dieną, rinksis į Tautinės kultūros centrą 11 val. šeimos mokytis tradicinių lopšinių ir žaidinimų rytmetyje „Kur tu buvai, kiškel mano“. Birželio 2 d., 15 val.  Kauno pilies amfiteatre vyks vaikų ir moksleivių – lietuvių liaudies kūrybos atlikėjų konkurso „Tramtatulis – 2018“ Kauno turo laureatų koncertas. Birželio 3 dieną, Tėvo dieną, organizatoriai kviečia atvykti į Šv. Jurgio Kankinio bažnyčią, kur po Šv.Mišių, 11.30 val. vidiniame kiemelyje prasidės koncertas „Ant tėvelio didžio dvaro“, 13.30 val. - užsienio svečių koncertas „Už jūrų marelių“, po to, 14 val. Kauno pilies amfiteatre vyks popietė šeimoms „Šoks tėvelis šokinį“.  

Į festivalį atvyksta daugiau kaip 60 folkloro ansamblių bei klubų iš visų Lietuvos regionų ir 4 užsienio šalių. Gražiausiomis lietuvių tradicijomis, papročiais ir istorija su kauniečiais dalinsis apie 1090 dalyvių. Kaunas didžiuojasi turėdamas gausią folkloristų bendruomenę, kuri kasmet dalyvauja tarptautiniame festivalyje „Atataria lamzdžiai“.  Festivalio metu bus pasveikinti Kauno folkloro  ansambliai „Gadula“, „Žaisa“ ir „Sauluva“, minintys savo kūrybinės veiklos jubiliejinius metus.

Kauno tautinės kultūros centras nuoširdžiai dėkoja Lietuvos kultūros tarybai, Kauno miesto savivaldybei, festivalio partneriams, visiems bičiuliams, dalyviams, ansamblių vadovams už rėmimą ir nuoširdžią pagalbą, tautinių papročių puoselėjimą, dalyvavimą renginiuose.

RENGINIAI NEMOKAMI

Dalyviai

Užsienio svečiai: „De Klepperklumpkes van ’t Walfort“ (Nyderlandai), „Volyniany“ (Ukraina), „Tutarchela” (Sakartvelas, Gruzija), šokių grupė (Sakartvelas, Gruzija),  „Varde” (Norvegija).

Lietuvos folkloro ansambliai: „Aidija“ (Radviliškis), „Auštaras“ (Kėdainių r.), „Bruknyčia“ (Kalvarija), „Drobulė“ (Jonavos), „Gandružis“ (Kazlų Rūdos sav.), „Gojus“ (Širvintos), „Imsrė“ (Jurbarkas), „Jieznelė“ (Prienų r.), „Jorija“ (Kėdainiai), „Jūrės seklytėlė“ (Kazlų Rūdos sav.), „Kanapija“ (Kaunas, Marijampolė), „Lankupa“ (Vilkaviškis), „Malkesta“ (Molėtai), „Nedėja“ (Kaišiadorių r.), „Nesenstantys širdimi“ (Šiaulių r.), „Nova“ (Šakių r.), „Pajauta“ (Panevėžys, Utena), „Parinkcis“ (Lazdijų sav.), „Pulkelis“ (Panevėžys), „Rags“ (Pasvalys), „Riecimėlis” (Lazdijai), „Sėdauta“ (Utena), „Sedula“ (Šiauliai), „Serbenta“ (Druskininkų sav.), „Siaudela“ (Biržai), „Sūduonia“ (Kazlų Rūda), „Sūduoniukai“ (Kazlų Rūda), „Sūduviai“ (Vilkaviškis), „Susiedai“ (Alytaus r.), „Šakija“ (Šakiai), „Šilojai“ (Vilkaviškio r.), „Vaiguva“ (Šakių r.), Ringailių folkloro ansamblis (Žiežmariai), Tradicinė styginių instrumentų grupė (Šiauliai), Kauno miesto ir rajono folkloro ansambliai: „Brydė“, „Gadula“, „Gaudė“, „Griežlė“ „Jotija“, „Kadujo“, „Karklė“, „Kupolė“, „Liktužė“, „Linago“, „Saulėlio“, „Sauluva“, „Lygaudė“, „Ratilėlis“, „Dailingė“, „Linksmoji armonika“, „Samylų senolės ir vaikaičiai“, „Sasutalas“, „Slaunos su škarpetkutėm“, „Sodyba“, „Vėrupė“, „Žaisa“, „Uosinta“, „Ringauda“.