Galbūt tai ir ryškiausias kultūrinis įvykis metuose, tačiau surengti Eurovizijos konkursą ne taip jau ir pigu.
Grupė „Natwest“ ekonomistų paskaičiavo, kiek pinigų konkurso organizavimui išleido 4 paskutinės šalys šeimininkės. Paaiškėjo, kad kartu sudėjus jų išleistas sumas, iš viso gavosi 129 mln. svarų. Azerbaidžano sostinė Baku, rengusi konkursą 2012-aisiais, išleido daugiausiai per pastaruosius metus, iš viso – 48 mln. svarų, nes specialiai šiam įvykiui pastatė naujutėlę „Baku Crystal Hall“ salę. Išlaidas padengė tik 7 mln. svarų, uždirbti iš turizmo sektoriaus, tačiau buvo sukurtos 529 darbo vietos. Dar po metų, Malmės miestui, Švedijoje, Eurovizijos organizavimas atsiėjo 17 mln. svarų, o susigrąžino 16 mln. svarų, nes miestą aplankė apie 32 tūkst. turistų. 2014-aisiais Danijos sostinė Kopenhaga išleido 36 mln. svarų, atsipirko 13 mln. svarų, o štai pernai metų Eurovizijos šeimininkė Viena išleido 28 mln. svarų, atgavo – 22 mln., dėka didelio turistų antplūdžio. Tad kyla klausimas, ar tokie pinigai verti to? Ekonomistai teigė, kad tai sunku apibrėžti: „Kiekvienas miestas šeimininkas patyrė nedidelį ir trumpalaikį turizmo pakilimą. Ilgalaikė nauda – daugiau kaip 180 mln. žiūrovų iš kone viso pasaulio stebi Euroviziją, tad didelė tikimybė, kad turizmas tikrai išaugs – ateityje renginį organizavusią šalį aplankys nemažai turistų. Be to, laimėtojas pelno sau ir savo šaliai šlovę ir pagarbą, o tai taip pat yra labai svarbu.“