|
|
A.Čechovas ROTŠILDO SMUIKAS
|
Režisierius/ė: Marius Cemnickas
Vienos dalies pjesė
Vertė Stasė Matulienė
Trukmė 1 val.
Premjera 2014 m. gruodžio 11 d.
Inscenizacijos autorius – Romualdas Urvinis
Scenografija – Algimanto Bareikio
Muziką parinko Ramunė Kudirkienė
Šviesų dailininkas - Ugnius Zutkis
Režisierius MARIUS CEMNICKAS: „Jakovas – aktoriaus Romualdo Urvinio širdies vaidmuo“
Vaidina:
Jakovas - Albinas Kėleris
Autorius - Jonas Čepulis, Gintautas Žiogas.
Profesionalus režisierius, iki šiol žiūrovams pažįstamas kaip aktorius, Marius Cemnickas (g.1986 m.) teigia nuo pirmųjų žingsnių teatre 2010-siais metais ieškojęs, ką statyti. Kai kurios idėjos jau veržėsi į sceną, bet netikėtai pasitaikė medžiaga, A.Čechovo sukurta tarsi specialiai scenos grandui, Juozo Miltinio ugdytiniui, vienam iš senojo legendinio teatro veteranų - Romualdui URVINIUI. Aktorius pats parengė pjesės “Rotšildo smuikas” inscenizaciją ir su dideliu dvasiniu pakilumu sukūrė pagrindinį vaidmenį.
„Kiek kartų mačiau Romualdą scenoje ar kartu vaidinome, - visada iš jo mokiausi. Mačiau, kaip jis priima rolę, kaip atsidavęs repetuoja, tobulina judesį, žvilgsnį, kiek įdeda darbštumo ir pastangų. Jakovo vaidmuo atskleidžia R.Urvinio meistriškumą, nušlifuotą ilgametės aktoriaus patirties ir perteikia asmeninio gyvenimo išmintį. Jakovas – aktoriaus širdies vaidmuo teatre, kuriam pašvęsta 60 aktorystės metų“, - sako debiutuojantis režisierius Marius Cemnickas.
Šalia patyrusio R.Urvinio netikėtai atsiskleidžia ir Autorių vaidinantis jaunosios kartos aktorius Jonas Čepulis. Jauna prigimtis, įgimtas aukštaitiškas šmaikštumas ir spontaniškumas atsveria senojo Jakovo liūdesį dėl prabėgusio gyvenimo ir padarytų klaidų. Aktorių duetas atskleidžia dviejų kartų – jaunosios ir senosios – požiūrį į gyvenimą.
„Nepaisant skirtingo amžiaus ir patyrimo, visiems anksčiau ar vėliau ateis lemtinga valanda, ir išpažinsim, kas mus slėgė per gyvenimą. Vieni kalbėsim kitiems, kiti – gal tik savo vienatvei“, - teigia režisierius.
„Rotšildo smuikas“ – spektaklis apie giluminius dvasinius išgyvenimus, kurie apvalo nuo kasdienybės apnašų, sulėtina gyvenimo tempą, padeda susikaupti ir išgirsti. Pirmuoju smuiku čia groja aktoriaus talentas. Čia nepasislėpsi už scenografijos, kostiumo ar muzikos, - kiek aktorius pajėgs įtikinti publiką, tokį įspūdį žiūrovas išsineš po spektaklio iš Mažosios teatro salės, kur atstumo tarp scenos ir žiūrovų beveik nėra.
Džiugu, kad spektaklį pavyko sukurti teatro darbuotojų jėgomis.