Laisvalaikis PRIM.lt

Sukurti spektaklį „Šventė“ režisierių Agnių Jankevičių įkvėpė masinis valstybės šimtmečio minėjimas bei iš Juozo Grušo novelių atklydęs personažas – vieniša keistuolė Konstancija, tapusi atpirkimo ožiu dėl visų miestelio bendruomenės nelaimių. Agnius Jankevičius sukūrė autentišką pasakojimą, kuriame sutelkė dėmesį ne į svarbią datą, ne į šimtmetį, kaip valstybės istorijos periodą, atskleidžiantį svarbius įvykius, jų priežastis ir pasekmes, o į paprastą žmogų, su visa savo tragiško gyvenimo našta atsidūrusį masinės šventės akivaizdoje. Beveik tuščioje scenoje lyg baltoje prezidentūros aikštėje stovi vienišas žmogus ir pasakoja skaudžias savo gyvenimo patirtis. Kuriam laikui nutyla ugningos šimtmečio kalbos, trankūs fejerverkai, spalvingų vėliavų plazdėjimas, ir didingų valstybės simbolių šviesoje galime išgirsti, kaip spengia nesvarbaus žmogaus tyla ir tiesa. Jis pasakoja, kaip sunku yra mylėti savo artimą, kaip sunku tą savo meilę parodyti ir kaip svarbu to mokytis. Jis pasakoja apie kaltes, kurias nešiojamės gražiai pridengę, apie baimę pakelti akis, apie grožio ilgesį ir meilės poreikį. Keturi personažai, po vieną pasirodantys scenoje, vienaip ar kitaip kažkada susidūrė su Konstancija, kuri yra atstumto ir vienišo žmogaus simbolis. Jie yra ir Konstancijos gyvenimo liudininkai, ir tuo pačiu atlieka savo gyvenimo išpažintis, o atlikę nebyliai klausia – tai ką švenčiame?

„Spektaklyje kalbame apie šventę bendruomenėje. Kilo idėja akcentuoti ne datą, o vieno žmogaus atminimą – senos moters, vardu Konstancija, atminimą. Šis paminėjimas yra kaip protestas prieš tos šventės tuštybę. Šitoje „Šventėje“ veiksmas vyksta vasario 16-ąją, ir valstybės, ir senyvos moters gimimo dieną, kurią ji padega savo namus. Sakykim, yra šventė, nesvarbu ar šimtmetis, ar Mindaugo karūnavimo diena, ar dainų šventė, dar kažkas grandiozinio – yra masinė šventė ir ją reikia švęsti, nes jos tokia funkcija. Bet kartais atsitinka, kad šventės dieną kažkas nusižudo. Vadinasi, kažkam tai yra labai didelė nešventė. Tuomet iškyla labai paprastas klausimas, kas atsitiko tam žmogui, kad jis tą padarė būtent tos šventės akivaizdoje, o ne kitą dieną, ne trečią, ne ketvirtą? Vadinasi, turėjo kažkokį ryšį su ta švente. Ir kiek svarbus individas, personalija tos atokios abstrakčios valstybės atžvilgiu?“ – kelia klausimus režisierius.

„Šventės“ kūrėjai provokuoja mąstyti kritiškai ir klausia – ką slepia mūsų švenčių pompastika? Kodėl tiek daug vienatvės masinių švenčių balagane? Ar mylėti savo šalį, reiškia mylėti tai, kas į tavo meilę niekada neatsakys? Kodėl savo vaikus maitiname ne meile, o melu? Atsakymų, ko gero, teks ieškoti ne šventinėse tribūnose, bet degančio namo liepsnoje, kuri vienintelė tegali sušildyti sužvarbusio, niekam nereikalingo žmogaus širdį.

PREMJERA – 2018 m. gruodžio 19, 20, 22 d.

www.dramosteatras.lt

Spausdinti