|
|
HYBRIS (PUIKYBĖ), K. Zanussi
|
Režisierius: Krzysztof Zanussi
Vertė Andrius Jevsejevas
Scenografė ir kostiumų dailininkė Margarita Misiukova
Muziką parinko Krzysztof Zanussi
Vaidina:
Vidas Petkevičius, Artūras Dubaka, Eleonora Matulaitė, Olita Dautartaitė, Albinas Kėleris, Julija Krutko, Laimutė Mališauskaitė, Eleonora Koriznaitė, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė, Gintautas Žiogas
Spektaklyje, kurio veiksmas vyksta 10 deš. Lenkijoje, susiduria istorijos studentas Konradas ir žymus humanitarinių mokslų profesorius Adamas. Konradas siekia tam tikrų atsakymų, liečiančių ne tik jo šeimos, bet ir visos šalies istoriją. Pasirodo, visų gerbiamo profesoriaus praeitis itin miglota ir korumpuota – Adamas, buvęs komunistų partijos aktyvistas, dalyvavo malšinant partizaninį judėjimą, 6 deš. universitetų „valymuose“ (dėstytojų ir kitų darbuotojų pašalinimas iš darbo dėl ideologinių priežasčių). Tačiau, regis, jis puikiai anestezavo savo sąžinę ir sunaikino visus įkalčius. Tuo tarpu Konradas ryžtasi stoti akis į akį su skausminga šalies bei šeimos praeitimi ir reikalauti, kad Adamas prisiimtų moralinę atsakomybę už savo veiksmus.
Viename interviu paklaustas, kokio kino herojaus stinga šiuolaikiniame lenkų kine, Krzysztofas Zanussis atsakė: „Manau, kad šiuolaikinė dramatiška visuomenė, kurioje mes gyvename, gamina labai daug įdomių personažų, kurie galėtų tapti filmų herojais, bet aš norėčiau matyti personažus, kurie nugali arba pralaimi, bet kovoja už tikrą idealą, t. y. už teisę dvasiškai augti, o ne tik už pinigus. Norėčiau, kad Vidurio Europoje taip pat atsirastų tokių kovojančių herojų. Jei jau yra laisvė, tai tegu kovoja, kad ta laisvė būtų padori, kad laisvas gyvenimas būtų patrauklus, o ne žlugimų ir nusivylimų seka. Kad nepaaiškėtų, jog nieko nepavyks, nes tai sovietinis palikimas – sovietų sistemoje niekas nepavykdavo ir žmogui iš anksto buvo sakoma: „Nebandyk, nes nieko nepasieksi, o jei pabandysi, tai baigsi kaip visada.“
Toks, kovojantis už idealus, siekiantis individualaus bei kolektyvinio apsivalymo nuo praeities traumų, ir yra Konradas. Tuo tarpu profesorius Adamas teigia: „Jei tavo rankose tikra valdžia, tu neprivalai laikytis įstatymų, tau negalioja jokios taisyklės.“ Taigi scenoje susiduria net tik skirtingų kartų atstovai, skirtingos patirtys ir pasaulėvaizdžiai, tačiau ir dvi skirtingos etinės bei moralinės pozicijos. Hybris (gr. nuodėminga didybė) - ribų, kurias nubrėžia dievai peržengimas. Antikos požiūriu, hybris pasekmė – dievų kerštas. Antikos žmonės tikėjo, kad dievų tvarkomas ir valdomas pasaulis yra darnus, tvarkingas vienis, kurio kiekvienas daiktas ir reiškinys turi ribas. Manyta, jog žmogaus elgesys turi irgi tokias pat ribas. Jų peržengimas, visuotinės ir nepavaldžios žmogui tvarkos pažeidimas, saiko neturėjimas, puikybė prieš dievus ir buvo vadinama hybris.
Hybris (gr. nuodėminga didybė) - ribų, kurias nubrėžia dievai peržengimas. Antikos požiūriu, hybris pasekmė – dievų kerštas. Antikos žmonės tikėjo, kad dievų tvarkomas ir valdomas pasaulis yra darnus, tvarkingas vienis, kurio kiekvienas daiktas ir reiškinys turi ribas. Manyta, jog žmogaus elgesys turi irgi tokias pat ribas. Jų peržengimas, visuotinės ir nepavaldžios žmogui tvarkos pažeidimas, saiko neturėjimas, puikybė prieš dievus ir buvo vadinama hybris.