|
|
LIUČIJA DI LAMERMUR
|
3 veiksmų, 6 paveikslų opera
Salvatore Cammarano libretas pagal Walter Scott romaną „Lamermūro nuotaka“
Opera originalo kalba su lietuviškai subtitrais ir su viena pertrauka
PREMJERA 2011 m. spalio 1 d.
Muzikos vadovas ir dirigentas JULIUS GENIUŠAS
Pastatymo meno vadovė DALIA IBELHAUPTAITĖ
Režisierius GEDIMINAS ŠEDUIKIS
Scenografas ir šviesų dailininkas MARIUS-ALEXANDRU DUMITRESCU
Kostiumų ir grimo dailininkas JUOZAS STATKEVIČIUS
Chormeisteriai RAMŪNAS TILVIKAS, RASA VAITKEVIČIŪTĖ
Vaidina:
LIUČIJA – Gitana Pečkytė
ALISA – Rūta Zaikauskaitė
EDGARDAS – Mindaugas Zimkus
ARTŪRAS – Kęstutis Alčauskis, Aurimas Raulinavičius
NORMANAS – Žanas Voronovas
ENRIKAS – Raimondas Baranauskas
RAIMONDAS – Tomas Ladiga
Damos ir ponai, kariai, vasalai – teatro choro dainininkai.
„Jei reikėtų sukurti ką tik žiūrovams parodytos G.Donizetti operos „Liučija di Lamermur“ vizitinę kortelę – nedvejodama joje įrašyčiau du žodžius: „tobulas skonis“. Labai seniai Lietuvos teatruose teko matyti tokį spektaklį, kurį su malonumu žiūrėjau, ko gero dar su didesniu klausiausi, kuris pribloškė savo estetiniu skoniu, subtilumu. Visi komponentai – scenovaizdis, šviesos, kostiumai ir grimas, režisūra, muzika – čia liejosi į nedalomą visumą“ – po premjeros rašė muzikologė Alina Ramanauskienė.
Jai antrino teatrologas Gediminas Jankus: „Opera „Liučija di Lamermur“ - ypatingas meninis įvykis ne tik miesto, bet visos šalies mastu. Seniai neteko matyti tokio visais atžvilgiais išbaigto, suderinto, išjausto ir iškentėto reginio, seniai neteko pajusti tokį retą nūnai katarsį. Jausmų dramatizmas, aukščiausia emocingumo gaida, per muziką išreikšta auganti įtampa, meilė, kaip imperatyvas ir pagrindinis leitmotyvas, galų gale tragiška atomazga, - visa tai statytojų ir atlikėjų perteikta tokia sukrečiančia stilistika, tokia vidine jėga ir įtaiga, kad galima be jokių išlygų tvirtinti, kad teatras atskleidė europinio lygio galimybes.“
Šia opera pirmą kartą kaip režisierius prisistatė Gediminas Šeduikis. Jis puikiai pažįstamas scenos profesionalams, bendradarbiavo su pasaulinio garso operų režisieriais, kūrusiais Lietuvoje, tačiau mažiau žinomas plačiajai publikai.
„Man nebuvo svarbu, ar operos spektaklis bus „modernus“ ar „klasikinis“. Pirmiausiai mąsčiau apie dramą, personažų kolizijas, klausiausi muzikos, kuri ir padiktavo natūralią spektaklio formą“ – kūrybos procesą prisiminė režisierius G.Šeduikis, pridurdamas, kad „Liučijos di Lamermur“ estetika dvilypė – joje darniai skamba ir modernas, ir klasika. Pirmąkart muzikinio teatro trupės istorijoje originalo kalba pastatyto kūrinio režisierius prisipažino esantis originalo kalbos šalininkas operose: „Kiekvienoje kalboje egzistuoja daugybė įvairių niuansų, kurių neįmanoma tiksliai išversti, kalba turi savo unikalų „skambėjimą“, dermę. Kompozitorius, rašydamas operą, sujungia muzikos ir kalbos audinį - ir tai yra unikalu“.
Žymiausio Gaetano Donicečio kūrinio „Liučija di Lamermur“ premjera įvyko 1835 m. rugsėjo 26 d. Neapolyje.
Teatro trupės repertuare ir Kauno scenoje ši opera suskambo pirmą kartą, o kalbant apie Lietuvos muzikinę sceną, opera tik kartą buvo statyta Vilniuje.
Trumpas operos turinys:
„Liučija di Lamermur“ yra dar viena variacija „Romeo ir Džuljetos“ tema. Pastatyta pagal Valterio Skoto istorinį romaną „Lamermūro nuotaka“, opera pasakoja meilės istoriją tarp Liučijos ir Edgardo – jaunuolių, kurių šeimos viena kitai yra mirtini priešai.
Liučijos brolis Enrikas, siekdamas sustiprinti savo politinę įtaką, nori seserį ištekinti už lordo Artūro. Tačiau Liučija myli Edgardą – mirtinų šeimos priešų atstovą. Jaunuolių jausmai abipusiai ir Edgardas siekia kiekviena proga pasimatyti su savo mylimąja. Sunerimęs Enrikas nutaria imtis klastos, kad priverstų seserį ištekėti už Artūro. Jis suklastoja laišką nuo Edgardo, kuriame šis neva prisipažįsta nebemylintis Liučijos.
Neviltin puolusi mergina sutinka tekėti. Tačiau vestuvių dieną pilyje netikėtai vėl pasirodo iš užsienio sugrįžęs Edgardas. Pamatęs vestuves, jis įširsta, ir prieš išvesdinamas iš pilies, prakeikia Liučiją. Merginos brolis iškviečia Edgardą dvikovon.
Tuo tarpu vestuvių svečiai sužino siaubingą naujieną – Liučija išprotėjo ir nužudė savo sutuoktinį (žymioji išprotėjusios Liučijos arija laikoma viena iš įstabiausių koloratūrinio soprano arijų operos istorijoje). Įžengusi į puotos salę, Liučija apalpsta, o netrukus, neatlaikiusi sielos skausmo, miršta. Edgardas, sužinojęs apie mylimosios mirtį, taip pat nusižudo, tikėdamasis su Liučija vėl susitikti danguje.
|
Vunderkindas, kurio laukė šviesiausia ateitis, bet gyvenimas blaškė tarp spindesio ir savęs naikinimo.
Muzikos legenda, kurią pražudė genialumas!
Michael Kunze ir Sylvester Levay
2 dalių miuziklas
|
|
|
|
Eltonas Džonas, Timas Raisas. 2 dalių miuziklas
|
|
|
|
2 dalių baletas vaikams
|
|
|
|
„Nuostabu, jog mūsų miuziklą ,,Elisabeth“ jau galima pamatyti ir Lietuvoje, Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
|
|
|
|
2 dalių miuziklas. Trukmė 3.10 val.
|
|
|
|
3 veiksmų operetė
|
|
|