“Biografija: vaidinimas” - tai kūrinys, kuriame svarstoma siurrealistinė galimybė gyvenimą realizuoti tarsi spektaklį scenoje – pervaidinti nepatikusias ar nepavykusias vietas: kas nutiktų, jei drugelio efektas būtų įmanomas. Šiam kūriniui nesvetimi absurdiškumo elementai, tarsi F.Kafkos “Procese”, kuomet asmeniniai apsisprendimai tėra iliuzija, nes visada už nugaros stovi Likimas/Dievas/Registratorius ciniškai vertinantis asmenybės gyvenimą tik kaip dar vieną bylą Visatos sudedamojoje. Žmogus net ir žinodamas savo likimą 7 metus į priekį, vis tiek daro vienokias ar kitokias klaidas, o kritinė Žmogiškoji klaida – neišvengiama.