|
2 dalių operetė
Lietuviškas tekstas Ramutės Skučaitės
Režisierė - VIKTORIJA STREIČA
Dirigentas - JONAS JANULEVIČIUS
Scenografija - VAIDOTAS JAKUTIS
Kostiumų ir grimo dailininkė - KOTRYNA DAUJOTAITĖ
Choreografas - DAINIUS BERVINGIS
Šviesų dailininkas - AUDRIUS JANKAUSKAS
Vaizdo projekcijos - ARVYDAS STRIMAITIS
Chormeisterė - RASA VAITKEVIČIŪTĖ
Premjera 2017 m. rugsėjo 29 d.
Trukmė 3 val.
Vaidmenys ir atlikėjai:
MISTERIS X - Andrius Apšega, Ramūnas Urbietis
FEDORA - Ieva Goleckytė, Raminta Vaicekauskaitė
BARONAS - Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Žanas Voronovas
PUASONAS - Vygantas Bemovas, Dainius Bervingis
TONIS - Martynas Beinaris, Rapolas Baranauskas
MARI - Marija Arutiunova, Ingrida Kažemėkaitė, Monika Pleškytė
RENARAS - Jonas Lamauskas, Giedrius Prunskus
KAROLINA - Giedrė Juknevičiūtė, Raimonda Talat-Kelpšaitė
PELIKANAS - Gediminas Maciulevičius, Ramūnas Šimukauskas
MAKSAS - Aušrinė Baranauskaitė, Goda Baranauskaitė, Karolis Visockis
Choro ir baleto artistai
Cirko studija „Šypsena“ artistai.
*************
Kaip savarankiška režisierė čia debiutuoja Viktorija Streiča, debiutas tai ir Vaidotui Jakučiui, sumąsčiusiam ir realizavusiam šiai operetei scenografiją jo mėgstamu „steampunk“ stiliumi, apie kurį prieš keletą metų Lietuvoje mažai kas buvo girdėjęs, o šiuo stiliumi kuriančių menininkų buvo vos keletas. Tačiau dabar šis stilius vis labiau populiarėja ne tik mene, literatūroje ar muzikoje, bet ir gyvenimo būde. Sąvoka steampunk neatsiejama nuo fantastikos žanro, kuriame dominuoja garu varomos technologijos ir kurio veiksmas dažniausiai perkeliamas į alternatyviąją Viktorijos laikų epochą arba į Jungtinių Valstijų „laukinius vakarus“. Steampunk stiliaus meno kūriniuose karaliauja senovė, persipynusi su dabartinėmis technologijomis. Tokia laikmečių eklektika skatina kūrybą, begalinę fantaziją, simbolizuoja nemirtingumą, amžinybę. Steampunk stilistikai būdingas XIX-o a. Viktorijos eros elementų perkėlimas į dabartį suteikia meno kūriniams retro-futuristinę, robotizuotą išvaizdą naudojant metalo, medienos dalis, krumpliaračius. Šį stilių elementais papildo kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė bei vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis.
1925 m. I. Kálmánas ieškojo idėjos naujai operetei. Tuo laikotarpiu Europoje buvo itin madingos nuo revoliucijos pabėgusių rusų aristokratų istorijos, tai buvo plačiai aptariama spaudoje, Vokietijos ir Austrijos muzikiniai teatrai statė operetes apie rusų kunigaikščius, princus, caraičius. Šią tema susigundė ir Kálmánas. Drauge su libretistais ilgai galvojęs apie patogią veiksmo vietą, kur galėtų susitikti skirtingi visuomenės sluoksniai nepaisant kilmės ir titulų, kompozitorius suprato, kad tokia vieta yra cirkas. Taip gimė „Cirko princesė“, kurioje pagrindinis veikėjas buvo paslaptingasis Misteris X, o veiksmas vyko Peterburge ir Vienoje. Operetė „Cirko princesė“ sceną išvydo 1926 m. kovo 26 d. „An der Wien“ teatre Vienoje, turėjo milžinišką pasisekimą, buvo statoma ir operos teatrų scenose.
Peržvelgus šios operetės pastatymų istoriją akivaizdu, kad dažnai libretas buvo keičiamas atsižvelgiant į režisūrines interpretacijas, siužetinių linijų svarbos pasirinkimą ir panašiai. Tai darė įtaką ir operetės pavadinimui. Pastatymai, kuriuose Misteris X tapdavo pagrindine siužetine ašimi, buvo vadinami šio veikėjo vardu.
1995 m. Kaune „Cirko princesė“ buvo pastatyta pirmą kartą pagal originalų Julius Brammerio ir Alfredo Grünwaldo libretą, kuriame labai ryški rusų aristokratijos linija, daug rusiškų veikėjų. 2017 m. pastatymo variantui dramaturgė Ramutė Skučaitė apjungė keletą operetės libreto versijų, gerokai nutoldama nuo XX a. pradžioje madingo aristokratiškojo rusicizmo. Čia kilmingas jaunuolis Etjenas Verdjė dėl likimo užgaidos patenka į cirką, tapdamas pagrindiniu pasakojamos istorijos herojumi.
Todėl antrą kartą Kaune statoma ši I.Kálmáno operetė vadinama „Misteris X“.