Dviejų dalių komedija Neilo Saimono pjesių motyvais.
Vertė Dmitrij Ostrovskij ir Vilija Grigaitytė.
Pjesė „Saugokite Florą“ turi ilgą, kelis dešimtmečius trunkančią savo gimimo priešistorę. Jos pradžių pradžia reikėtų laikyti N. Saimono pjesę „Keista pora“ (The Odd Couple“), 1965 m. pastatytą Brodvėjuje. Pjesės siužetas gimė, Saimonui stebint vieną ne itin linksmą legendinio amerikiečio režisieriaus bei aktoriaus Melo Brukso (Mel Brooks) gyvenimo etapą - kai šis, ką tik išsiskyręs su savo pirmąja žmona, keletui mėnesių apsigyveno pas savo bičiulį rašytoją. Apsigyveno, žinoma, lydimas įprastų tokio periodo palydovų - visokio plauko neurozių, pereinančių į paranoją, chroniškos nemigos ir kitokių smagumynų. Atrodytų, istorija apie du nelaimingus žmones, aplinkybių priverstus gyventi po vienu stogu ir iki beprotybės erzinančius vienas kitą, vargu ar galėtų tapti pagrindu komedijai - bet tik ne Saimonui...
Paakintas pjesės sėkmės - ir, labai tikėtina, prodiuserių - 1985 m. Saimonas parašo ir antrąjį pjesės variantą - „Keista pora: moteriškoji versija“, (būtent šią versiją ir adaptavo, pritaikydamas mūsų dienoms, vertėjas bei dramaturgas Dmitrijus Ostrovskis), į tą pačią situaciją įmurkdydamas jau nebe vyrus, o porelę moterų. Tenka pripažinti, jog šis Saimono ėjimas buvo ne mažiau sėkmingas už pirmąjį, vyriškąjį variantą, o tobulai nepriekaištingos namų šeimininkės Floros personažas tapo tiesiog amerikietiškojo folkloro dalimi. Saimonas pjesėje akivaizdžiai demonstruoja, jog moteriškumas iš tiesų nenugalimas kaip pati gamta; ir kad nuo tobulo moteriškumo iki tobulos maniakės - tik vienas žingsnis... Pasitelkus truputėlį fantazijos, galima nesunkiai įsivaizduoti, kaip Anapus niūriai šiepiasi didysis genijus ir ne menkesnis moterų nekentėjas Strindbergas. Juokai juokais, bet nuo tokio žudančio tobulumo tegali išgelbėti vienintelis priešnuodis - paties Saimono vertas humoro jausmas.