Scenografas Māra Ķimele
Režisieriaus padėjėjas Darius Rabašauskas
Aktoriai Jonas Baranauskas, Marius Pažereckas, Renata Idzelytė, Virginija Kochanskytė. Vertėjas Zita Mažeikaitė

Peras Ulovas Enkvistas (Per Olov Enquist, g. 1934 m.) - vienas žymiausių šiuolaikinių švedų rašytojų ir dramaturgų. Literatūroje P.U. Enkvistas debiutavo 1961 metais romanu „Krištolo akis“. Pirmojo tarptautinio pripažinimo susilaukė išleidęs savo didįjį dokumentinį romaną „Legionieriai“, kuris netrukus išverčiamas į daugelį kalbų. Už šį darbą autoriui 1969 m. skiriama Šiaurės premija ir daugybė kitų apdovanojimų. Romane aprašomas Baltijos šalių pabėgėlių (įskaitant latvių legionierių) gyvenimas 1946 m. Čia išryškėja P.U. Enkvisto stilistika - subjektyvus pasakojimas, persipinantis su dokumentine medžiaga. Istorija pateikiama objektyvaus, nešališko stebėtojo žvilgsniu - ir iš to objektyvumo staiga užgimsta žmogiškoji šiluma, personažai atsiveria netikėtomis spalvomis.
P.U. Enkvistas - ir keleto kino scenarijų autorius, jo pjesės bei romanai ne kartą buvo ekranizuoti. Pagal jo dramą apie švedų rašytoją Selmą Lagerliof „Įvaizdžio kūrėjai“ televizijos filmą sukūrė net ir pats Ingmaras Bergmanas (2000 m.)
Savo romanais Enkvistas puikiai pažįstamas ir Lietuvos skaitytojams, tačiau jo dramaturgija lietuviams iki šiol nelabai žinoma.
1975 metais P. U. Enkvistas debiutuoja teatre drama „Tribadų naktis“, kurios premjera įvyksta tų pačių metų rugsėjį. Tai epizodas iš Augusto Strindbergo gyvenimo - aiškinimaisi tarp Strindbergo ir jo pirmosios žmonos Sirės fon Essen bei jos danės draugės Mari David. Po premjeros pjesė sėkmingai statoma daugelyje teatrų, tiek Švedijoje, tiek užsienio šalyse. Per pirmuosius penkerius metus po parašymo pjesė išverčiama į 20 kalbų, iki šiol rodoma visame pasaulyje.
Po „Tribadų nakties“ pasirodo keletas reikšmingų pjesių, kurios išgarsina P. U. Enkvisto vardą. Viena jų - „Lūšies valanda“ (1998 m.; vertė Zita Mažeikaitė), sulaukė pasaulinio pripažinimo ir buvo statoma Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Latvijoje bei Vengrijoje. Pjesėje kalbama apie bendražmogiškas vertybes bei ydas - susvetimėjimą, fariziejišką dorą, gvildenama nusikaltimo ir nuodėmės problema.
„Lūšies valanda“ - tai vieno vaikinuko, uždaryto į psichiatrinę ligoninę už dvigubą žmogžudystę, istorija. Kurią jisai pasakoja dviem nepriekaištingai normalioms moterims - o kartkartėmis ir vienam labai supratingam katinui. Ir po jo pasakojimo viena tų itin normalių moterų berods ima ir įtiki, jog „Dievas gali būti rusvas katinas, o meilė - senelio namai“...
Latvių režisierė Mara Kimelė - viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė.

www.kldt.lt

Spausdinti