|
|
RŪKAS VIRŠ SLĖNIŲ, R.Granauskas
|
Režisierius/ė: Raimundas Banionis
Scenografas – Sergejus Bocullo
Kostiumų dailininkė – Daiva Petrulytė
Kompozitorius – Faustas Latėnas
Režisieriaus asistentas – Algimantas Galinis
Fotografuota ir filmuota medžiaga – iš Jono Čergelio archyvų
Pastatymą remia Lietuvos kultūros taryba
Vaidina:
Albinas Kėleris, Petras Kežys, Šarūnas Januškevičius, Toma Razmislavičiūtė-Juodė, Rolandas Normanas, Anupras Jucius, Eleonora Matulaitė, Regina Kairytė, Akvilė Vitkūnaitė, Eleonora Koriznaitė, Vytautas Kupšys, Laimutis Sėdžius, Justina Nemanytė, Jonas Čepulis, Jolita Skukauskaitė-Vaišnienė, Lolita Martinonytė, Laimutė Mališauskaitė, Povilas Adomaitis, Rimantas Teresas, Julius Tamošiūnas, Greta Vaitkevičiūtė, Erika Jovaišaitė, Rusnė Liukpetrytė, Milda Andrejeva.
...“ Gal jau laikas „dėti tą Granauską į stalčių“ ir imtis šiuolaikinio siužeto – apie lesbietes, narkomanus...“, - užveda ginčą Balsį vaidinantis aktorius (Vytautas Kupšys) kolegoms, filmuojantiems spektaklį. Tokia dramos „Rūkas virš slėnių“ pradžia. Tačiau kūrybinė grupė, vadovaujama Režisieriaus (Šarūnas Januškevičius) atmeta „žiūrovišką“ idėją, - istorija bus ne apie tai...
...Tarpukaris. Iš Amerikos grįžęs viengungis Petrošius (Albinas Kėleris) viso gyvenimo santaupas aukoja kilniam tikslui – pastatyti Nausodės kaimo mokyklą. Pasamdo du jaunus mokytojus. Persižegnojęs pirmąsyk skambina varpeliu... Mokinukei Marijai sugiedojus Tautišką giesmę, mecenatas pakiliai pranašauja mergytei Lietuvą garsinančios artistės šlovę...
Deja, senojo nepriklausomos Lietuvos kaimo idilę, lyg viesulas rūką, sudarko istorinės pervartos. Vokiečių ir rusų okupacijos savaip režisuoja žmonių likimus, šluoja senąsias vertybes, keičia charakterius. Idealizmas ir tradicijos nyksta kartu su valstybe. Neatpažįstamai keičiasi ir melioruojama, kolektyvizuojama Nausodė. Mokytojų vaikas, žuvusio partizano sūnus Jonas Vyniautas, kurio gyvenimo istoriją matys žiūrovai, - jau kitokių laikų žmogus.
Kaip Erla ir Upalis, tekantys per ūkanotus slėnius, plaukia Jono Vyniauto ir tą pačią dieną gimusios Mildos Marijos gyvenimai. Nuo vaikystės iki brandos, nuo nedrąsių pirmosios meilės bučinių iki žiaurių likimo kirčių jie - greta. Bet ar kartu?...
Pasirinkta spektaklio spektaklyje forma, pasak režisieriaus R.Banionio, suteikia sąlygiškumo, leidžia išryškinti svarbiausias mintis. Tai galimybė jauniausiems teatro aktoriams – Rolandui Normanui ir Justinai Nemanytei pasakoti apie Joną ir Mariją Mildą nuo pat kūdikystės iki gyvenimo saulėlydžio.
Aktoriui Albinui Kėleriui pasiūlius R.Granausko romaną kaip literatūrinį pagrindą, režisierius R.Banionis neabejojo, - tai pastabi, gyvenimiška, lietuviško sodžiaus realijas puikiai atspindinti proza. Labai kinematografiška, tačiau sudėtinga pastatyti teatre. Tačiau rašytoja Renata Šerelytė specialiai režisieriui ir Juozo Miltinio dramos teatrui sukūrė romano incsenizaciją.
Dramos veiksmas apima keturių kartų Lietuvos kaimo žmonių likimus maždaug nuo 1940-ųjų iki Nepriklausomybės atgavimo pradžios. Penkių dešimtmečių istoriją atskleidžia su režisieriumi R.Banioniu kartu dirbantys savojo amato meistrai - scenografas Sergejus Bocullo, kompozitorius Faustas Latėnas, kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė. Žmonių likimus jautriai pasakoja keturių kartų Juozo Miltinio dramos teatro aktoriai.
Vyresniesiems žiūrovams - tai proga su nostalgija prisiminti savo jaunystę: mediniai klasės suolai su atverčiamomis lentelėmis ir vieta rašalinei, pirmoji mokyklinė meilė, uniformos, medžiaginiai bateliai, prieš šventes ar šokius balinti dantų milteliais... Jaunimui spektaklis - vertinga istorijos ir gyvenimo pamoka, pažintis su klasiko, Nacionalinės premijos laureato, skaitomiausio 2014 metų autoriaus R.Granausko (1939-2014) kūryba.