|
|
|
|
Aleksandras Makejevas – „Mus valdo kompiuteriai ir verslininkai“
|
Su Aleksandru Makejevu pokalbiui prie arbatos puodelio susėdome karštą liepos popietę. „Vasara – intensyvus dainininkių „darbo“ metas. Gal ir pats vasarą daugiau koncertuoji?“ – klausiu pašnekovo.
„Nesistengiu uždirbti visų pinigų ar persidirbti.“ – atsako Aleksandras Makejevas –„Žinau savo poreikius ir galimybes, todėl visus metus koncertuoju maždaug tiek pat. Groju ne dėl pinigų. Visai nesvarbu, koncerte bus 100 žmonių ar 10. Svarbu, kad jie klausytų dainų. Didžiausia padėka man – kai pirmą kartą į koncertą atėjęs žmogus, po koncerto prieina, padėkoja ir paspaudžia ranką. Tada suprantu, kad grojau ne tuščiai.“
„Ar padeda gyvenime „žvaigždės“ statusas?“ – teiraujuosi.
„Kokia aš žvaigždė“ – pykteli muzikantas. „Gal tapau kiek žinomesnis. Tai atvėrė „naujus horizontus, naujas galimybes, bet ne daugiau. Žvaigždėja tegul kiti, aš tiesiog grosiu savo klausytojams. Dėl jų net motociklo vežimėlyje teko keliauti į Švediją. Ir, panašu, artimiausiu metu vėl keliausiu.“
„Kalbant apie keliones – kokiose šalyse yra tekę groti?“
„Groju, ten kur pakviečia. Lankiausi Airijoje, Anglijoje, JAV, Švedijoje, Norvegijoje, Afganistane ir Irake. Tik nepaisant kur groju, visi yra girdėję dainą „Uždaryk mane tėveli“ ir siekia uždaryti mane pirtyje.“
„Ar per keliones lieka laiko kūrybai?“ – tikslinuosi.
„Pats turėtum žinoti, kad kūryba nėra „mechaninis procesas“ – pykteli Aleksandras –„Kūrybai reikia įkvėpimo. Dainas rašau, ne tada, kai „reikia“, o tada, kai pajaučiu, kad atėjo laikas.“
„Ir dažnai tas „laikas“ ateina?“ – teiraujuosi.
„Dainuoti pradėjau dar tolimaisiais 1991 m. Nuo tada esu parašęs daugiau negu 300 dainų. Visų net nebeprisimenu. Išleidau apie 15 albumų, du iš kurių – skirti vaikams. Naujausias dvigubas albumas „Kur meilė ir gėris“, išėjo tik prieš porą mėnesių. Nestoviu vietoje, bet nesistengiu kūrybos komercializuoti. Mūsų gyvenime ir taip per daug komercijos. Tautos problema tame, kad Lietuvoje viską valdo politikai, verslininkai ir... kompiuteriai.“
„Kaip tik todėl nėra vaizdo klipų su Aleksandru Makejevu?“
„Nemėgstu nei kompiuterio, nei televizoriaus. Pirmasis šiandien būtinybė, bet be antro puikiai galima verstis, tad nesistengiu tokia forma priminti apie save. Labiau vertinu koncertus ir gyvą bendravimą su publika. Gaila tik, kad to gyvo, be tarpiško bendravimo mūsų krašte mažėja. Du žmonės – trys mobilūs telefonai. Ir visas bendravimas SMS žinutėmis arba socialiniuose tinkluose.“ – atsidūsta pašnekovas.
„Kokie ateities kūrybiniai planai?“ – užduodu šablonišką, standartinį klausimą.
„Baigti penkmečio įsipareigojimus per trejus metus“ – kandžiai replikuoja Aleksandras. „Gyvenimas planuoja, o mes tiesiog gyvename.“ – mesteli dar vieną įdomią frazę pašnekovas. „O jei rimtai, tai planuojame rugpjūčio 14 dieną Galvės ežere paleisti pažintinį ekskursinį laivą. Prie šio projekto prisideda ir muzikantas Jonas Čepulis. Laisvu laiku kuriame filmą – „Čia yra Trakai“, padedu Trakų nacionaliniam muziejui su renginiais. Tačiau čia gal ne planai. Tiesiog kai pakviečia, jei esu Trakuose ir neturiu darbų, savanoriauju. Savanorystė – teisingas, bet primirštas užsiėmimas. Aš vadovaujuosi principu – jei gali žmonėms padėti, padėk. Kai tau reiks, žmonės padės tau. Išimčių pasitaiko, bet dažniausiai, bent jau man, taip ir būna.“
„Gyvenimas suveda tik su gerais ir draugiškais žmonėmis?“
„Paprastai taip. Kiek pastebėjau, jeigu žmogus blogas (nors tai pasitaiko ypač retai), gyvenimas pats pasirūpina, kad jis atitoltų“ – prasitaria pašnekovas. – „Blogi žmonės – vieninteliai, kuriems nenorėčiau groti. Galiu groti bet kur – scenoje, parke, sodyboje. Visos vietos – įdomios, turinčios kažką savito. Nenorėčiau groti tik ten, kur baisu. O tai lemia auditorija: jeigu klauso geri žmonės, net sodyba gali tapti puikiausia scena, jeigu blogi – puikiausia scena slėgs ir vargins“.
„Linkiu, kad tokių, „baisių“ vietų tamstos veikloje būtų kaip galima mažiau, o ko palinkėtum mūsų skaitytojams?“ – teiraujuosi baigdamas pokalbį?
„Atrasti tikrąsias vertybes“ – rimtai taria muzikantas – „Prisiminti, ką reiškia gyvas bendravimas. Suvokti, kad žmogui reikia ne tiek jau daug ir imti tik tiek, kiek iš tikro reikia. Išmokti džiaugtis tuo, ką turi. Kiekvienas, kuris turintis rankas ir kojas, jau turi kuo džiaugtis. Tačiau, dažnai, tai įvertina jau po laiko. Dar pastebėjau, kad paskutiniu metu žmonėse daug pykčio, tad linkiu, kad pyktį išstumtų meilė ir gėris...“
Dėkui už pokalbį.
Kalbėjosi V. Misevičius
Prim.lt