|
|
|
|
Braškės ir žemuogės stiprina mūsų organizmą
|
Braškė – vertinga gamtos dovana
Braškė – daugiametis žolinis amžinai žaliuojantis augalas, vedantis smulkias iki 5 gramų, vidutinio stambumo – 5-10 gramų, stambias – 10 gramų ir didesnes uogas, kurių spalva būna nuo rožinės iki tamsiai raudonos.
Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma: „Braškės erškėtinių šeimos žemuogės genties daugiamečiai žoliniai sukultūrinti augalai. Atsirado XVIII a. pradžioje Vakarų Europoje dėl atsitiktinės hibridizacijos iš čilinės braškės ir virgininės braškės. Paplito visoje Europoje. XVIII a. pabaigoje pasiekė Lietuvą. Sukurta daugiau kaip 2000 veislių.“
Auginamos 3 – 4 metus, toje pačioje vietoje. Vidutinis derlius yra 6 – 8 tonos iš hektaro. Didžiausias derlius būna antraisiais metais – 13 – 17 tonų iš hektaro.
Daugiausia auginama JAV ir Lenkijoje. Lietuvoje braškės daugiausia auginamos Vilniaus, Jonavos, Šiaulių apylinkėse.
Nežiūrint to, visada būtina prisiminti, jog braškės ne tik labai naudingos ir vertingos, bet ir stiprus alergenas. Nors braškės viena ankščiausiai prinokstančių uogių, gardžiai kvepia, yra maistingos, naudingos sveikatai, jas mėgsta ir suaugusieji, ir vaikai, bet jeigu jus esate alergiškas, šių gardžių uogų teks atsisakyti.
Gardžiai kvepiančios uogos yra maistingos, turi daug sveikatai naudingų medžiagų.
Braškėse gausu vitamino C. Tai visiškai patenkina suaugusio žmogaus vitamino C poreikį. Ypač daug vitamino C susikaupia braškių ir miško žemuogių lapuose. Braškėse yra daugiausia kalio. Šiose uogose gausu geležies, daugiau negu mėlynėse, avietėse, slyvose, apelsinuose ir ananasuose. Braškės tinka įvairaus amžiaus žmonėms.
Kasdien valgant braškes sustiprėja imuninė sistema ir kraujagyslių sienelės. Šios uogos pasižymi antiuždegiminiu ir antimikrobiniu veikimu.
Braškės gerina virškinimą, kraujotaką, medžiagų apykaitą, normalizuoja arterinį kraujo spaudimą. Be to, braškės padeda esant mažakraujystei, nes jose gausu geležies. Jos puikiai gydo egzemą, odos bėrimus, nedideles žaizdeles.
Braškių uogų ir lapų nuoviras normalizuoja medžiagų apykaitą bei kraujo spaudimą, padeda atsikratyti nemigos, jos – puiki priemonė nuo aterosklerozės.
Braškės beveik neturi kalorijų, todėl jų galima valgyti kiek širdis geidžia. Suaugęs žmogus per sezoną turėtų suvalgyti bent 4 kilogramus braškių.
Sergant inkstų ir šlapimo pūslės ligomis braškės reikia valgyti visą sezoną. Geriausiai kasdien suvalgyti ne mažiau 400 gramų.
Šias gardžias uogas yra pamėgusios visos pasaulio gražuolės, aktorės, manekenės ir pan. Pastebėta, kad tris dienas per mėnesį valgant tik braškes lengviau palaikyti dailias kūno formas ir džiaugtis gera savijauta.
Braškių dieta tinka sergant inkstų, kepenų ligomis, padidina hemoglobino kiekį kraujyje.
Dažnai žmonės vartoja gurmanų salotas su šviežiomis braškėmis, vitamininį braškių kokteilį, virtinius su braškėmis, gaivųjį braškių tortą.
Nors braškės gardžios ir kvapnios, jos nerekomenduotinos padidėjus skrandžio sulčių sekrecijai, kamuojant ilgalaikiams skrandžio ir kepenų diegliams, sergant lėtiniu apendicitu. Nėščioms moterims braškes ir jų lapų nuovirus patartina vartoti labai atsargiai. Negalima jų daug duoti ir mažiems vaikams. Tuo atveju visuomet pasikonsultuokite su gydytoju.
Šis tas apie žemuoges
Žemuogė yra braškės giminaitė. Žemuogė yra šviesiamėgis augalas. Auga lapuočių ir spygliuočių miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, krūmynuose. Paplitusi visoje Lietuvoje. Didžiausi žemuogynų plotai yra Trakų, Šiaulių, Vilniaus, Kupiškio, Švenčionių rajonuose.
Miško žemuogės daug kvapesnės už žemuoges sode, o smulkesnės uogos būna saldesnės už stambias.
Žemuogės – daugiametis augalas, žydintis gegužės-birželio mėnesiais.
Jauni žemuogių lapai renkami nuo gegužės iki rugpjūčio, uogos – liepos mėnesį. Iš lapų ruošiama arbata. Uogos valgomos šviežios.
Liaudies medicinoje žemuogių lapų arbata vartojama organizmui stiprinti sergant mažakraujyste ir nervų ligomis. Be to, žemuogių arbata padeda gydyti žarnyno, skrandžio ir šlapimo takų uždegimus.
Ant žaizdų dedama nuplikytų šviežių žemuogių lapų. Jie spartina gijimo procesą. Žemuogių lapų nuoviru rekomenduojama skalauti burną, tai pašalina nemalonų kvapą.
Žemuogių lapuose gausu rauginių medžiagų, todėl jie yra švelni priemonė viduriavimui stabdyti. Be to, šio augalo lapų dedama į vaistažolių mišinius, kurie vartojami reumatinėms ligoms, podagrai ir medžiagų apykaitos sutrikimams gydyti. Šviežios žemuogių uogos gerina kepenų ir tulžies pūslės veiklą.
Užšaldytos šaldiklyje žemuogės beveik praranda maistinę vertę, kvapą bei dalį biologiškai aktyvių medžiagų.
Verdant žemuogių uogienes, džemus ir kompotus, beveik visos jose esančios vertingosios medžiagos prapuola.
