Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pristatoma paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo (Paryžius–Maskva–Vilnius) kolekcijos.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) pristatoma paroda „Karalienės Viktorijos laikų mada 1837–1901 m.“ iš mados istoriko Aleksandro Vasiljevo (Paryžius–Maskva–Vilnius) kolekcijos.
XIX a. karalienė Viktorija (1819–1901) tapo tikru Anglijos simboliu, o jos vardas siejamas su ilgu šalies istorijos periodu. Ji valdė 64 metus. Tuo metu atsirado telefonas, telegrafas, pradėjo plėtotis pramonė, kūrėsi vidurinė klasė. Jos valdymo pradžioje – 1837 m. – mada buvo daugiau ar mažiau tokia pati ir kisdavo kartą per dešimt metų, o valdymo pabaigoje – 1901 m. – spartus pramonės ir technologijų augimas lėmė mados, kaip kasmet kintančio fenomeno, atsiradimą.
Karalienės Viktorijos laikų madą apima kelios nepriklausomos mados kryptys: romantizmas, antrasis rokokas, miesto mada, modernas.
Romantizmas atnešė naują moters grožio idealą. Tai trapi ir svajinga, jausminga ir puikių manierų bei skonio moteris. Keičiasi siluetas – tai jau ne antikinė kolona. Siluetas išgaunamas kontrastu. Dėl milžiniškų pūstų rankovių talija atrodo nežmoniškai plona. Apnuoginti pečiai sudaro ypatingo trapumo įspūdį. Krinolino platumas ir ilgis, vos siekiantis kauliukus, daro figūrą netvirtą, primena grakščią porceliano statulėlę, nežemišką būtybę.
Lėliškas grakštumas, melancholija, išaukštinti jausmai – tuometinės damos idealas. Paklusni žmona – to meto vyro idealas.
Antrasis rokokas – tai lyg nostalgija „seniems geriems laikams". Šio laikotarpio triumfas – pobūvių suknelės. Jų išskirtinis bruožas – didelės ir gilios dekoltė, dažnai apnuoginančios pečius, siauros rankovės arba suknelės visai be jų. Tokių suknelių krinolinas dar platesnis ir gausiau drapiruotas. Šiuo laikotarpiu grožis suprantamas kaip puošnumas ir prabanga. Puošiama viskas – interjeras, kostiumai, bet kokia aplinkos detalė. Drapiravimo menas pasiekia apogėjų.
Spartus pramonės ir technologijų augimas paskatina miesto mados atsiradimą. Tai visai naujas moters siluetas – korsetas apspaudžia klubus, o visos draperijos ir svoris perkeliami į užpakalį. Ši forma gauna kentauro pavadinimą. Iš pradžių ji atrodo grakšti, bet pamažu ima „apaugti" vis didesniais puošybos elementais.
XIX a. pabaigoje atsiranda naujas stilius – modernas. Keičiasi drabužių tipas, moters siluetas įgauna S raidės formą. Tai minkštai krintantis, klubus apgulantis, apačioje platus sijonas, viršutinė dalis su rankovėmis gigot. Šis stilius gerai tiko ir sportuoti, ir vakarui.
Parodoje „Karalienės Viktorijos laikų mada (1837–1901)“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos rodomi itin reti karalienės Viktorijos valdymo laikotarpio (1837–1901) moterų kostiumai. Pristatomi kostiumai nuo romantizmo epochos iki moderno ir daugiau nei 100 aksesuarų – vėduoklių, skėčių, skrybėlių, papuošalų, rankinių, liemenių, korsetų, lornetų ir dar daug kitų, dabar jau užmirštų, drabužių priedų. Tai garsių mados namų, tokių kaip Paryžiuje 1857 m. įkurtų Worth, arba Doucet ir Paquin aukštosios mados (Haute Couture) gaminių. Eksponuojamos XIX a. 6–7 dešimtmečių vakarinės suknelės, krinolinai iš taftos ir pasivaikščiojimams skirtos suknelės su turniūrais, dėvėtos XIX a. 7–8 dešimtmečiais.
XIX a. pabaigos drabužių madą reprezentuoja moderno, arba jugend, stilius su madingais gėlių motyvais – aguonomis, vilkdalgiais, hortenzijomis. Ypač ryškiai tai atsispindi 1890–1900 m. sukurtuose taikomosios dailės dirbiniuose – vėduoklėse, siuvinėjimuose, papuošaluose.
Iliustratyvų foną parodai suteikia padidintos antikvarinės 1855–1900 m. nuotraukos iš privačių Aleksandro Vasiljevo rinkinių, akvarele ir aliejiniais dažais nutapyti paveikslai, XIX a. antrosios pusės prancūzų portretai, puikiai atspindintys to laiko mados tendencijas.
