Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Milano mados savaitė 2015 metams "Pokyčiai"

Lyginant su kitomis svarbiausiomis mados savaitėmis, Milano mados savaitė paprastai pasižymi bene didžiausiu polinkiu į nostalgiją, todėl yra dažniausiai kritikuojama dėl visapusiško konservatyvumo
Nuotraukos

Lyginant su kitomis svarbiausiomis mados savaitėmis, Milano mados savaitė paprastai pasižymi bene didžiausiu polinkiu į nostalgiją, todėl yra dažniausiai kritikuojama dėl visapusiško konservatyvumo.

Tačiau pakitusi Nazionale della Moda Italianastrategija – sustiprinti lyderiaujančias Milano pozicijas tarp kitų mados sostinių – atsispindi ir pirmadienį pasibaigusiame renginyje. Panašu, kad svarbiausi italų mados vardai atsidūrė kryžkelėje tarp seno ir naujo. Kai kurie iš jų tarsi natūraliai pasuko link modernesnės koncepcijos neprarasdami ankstesniojo braižo, tačiau dalyje kolekcijų atsispindėjo sutrikimas ar neutralus atsargumas, o taip pat – ir desperatiškas bandymas laikytis praeities šlovės.

Mados industriją užvaldžius normcore bumui, nuo pastarojo neatsiliko ir Milano mados savaitėje kolekcijas demonstravę kūrėjai. Prabangūs audiniai buvo derinami su džinsu, o sandalai su platformomis populiarumu nenusileido grakštiems gladiatoriaus tipo aukštakulniams. Sukurti kasdieniškumo iliuziją, pernelyg nenukrypstant į funkcionalizmą ir neprarandant prabangos pojūčio, puikiai pavyko Fendi mados namams. Silvia Venturini Fendi ir Karl Lagerfeld duetas šįkart nusitaikė į kur kas jaunesnę nei įprastai auditoriją – tai atspindėjo džinsinio audinio naudojimas ar imitavimas bei žaismingi siluetai. Negana to, dizaineriams nebe pirmąjį kartą puikiai pavyko sužaisti iškalbinga simbolika. Orchidėjos motyvas, atsiradęs praėjusiojo sezono kolekcijoje, 2015 m. pavasario kolekcijoje naujai atgimė stilizuotu, stambiais siuviniais ant audinio gulančiu pavidalu. Realistiškos orchidėjos ankstesniajai kolekcijai suteikė nostalgiškos nuotaikos, o naujausiajai – jaunatviško šarmo. Šis kontrastas tarsi žymi naują – modernesnį, tačiau ne mažiau romantišką – Fendi istorijos periodą.

Panašiai, kaip ir Fendi atveju, kaip visuomet intelektuali Prada mados namų kolekcija taip pat simboliškai atspindi dabartinę itališkos mados situaciją. Kolekcijoje tuo pat metu dera saikinga nostalgija praėjusiųjų dešimtmečių siluetams ir beveik postapokaliptinė dekonstrukcija. Iš pirmo žvilgsnio elegantiški ir prabangūs drabužiai pateikiami lyg jau būtų paveikti laiko; aiškiai matomos ar iširę siūlės bei iš skirtingų audinių skiaučių sukonstruoti drabužiai kuria nestabilumo, laikinumo nuojautą.

Naujasis moteriškumas

Stiprios moters įvaizdis nebūtinai turėtų asocijuotis su vyriškai aprangai būdingu griežtumu. Būtent tokią žinutę skleidžia mados namų Gucci, Versace ir Etro kolekcijos. Nepriekaištingą kompromisą tarp romantikos ir aštrumo pavyko atrasti Fridai Giannini, kurios kolekcijoje dominavo intensyvios spalvos, drąsūs abstraktūs raštai ir griežtoki siluetai su rokenrolo, country ir militarizmo proveržiais. Pastaruosius švelnina subtilūs nėriniai, rytietiški siluetai bei siuvinėti augalų, egzotiškų paukščių motyvai. Šis rizikingai platus skirtingų stilių spektras, perteiktas sodriais raudonais, žaliais ir mėlynais atspalviais, sudaro kontrastingą balansą tarp jėgos ir švelnumo. Kitokiomis priemonėmis panašus efektas buvo išgautas ir Etro pavasario kolekcijoje. Amerikos indėnų įkvėpta stiprios moters vizija buvo pateikta romantiškai ir ekspresyviai, tačiau moderniai.

Vienu didžiausių Milano mados savaitės netikėtumų tapo Donatella Versace kurta kolekcija. Pastarojoje – staigus ir, reikia pripažinti, nelauktas posūkis link sportinio racionalumo ir minimalistinės elegancijos. Tiesa, dizainerės skiriamuoju ženklu tapusi rokenrolo estetika buvo akivaizdi ir šįkart, tačiau buvo perteikta per visiškai naują, švarią prizmę.

Didelį žingsnį link atsinaujinimo žengė ir Dsquared² duetas, kiek atitoldamas nuo ankstesnės savo estetikos bei pademonstruodamas santūresnę nei įprastai kolekciją. Pastaroji išsiskyrė geometriniais raštais, primenančiais Sonia Delaunay tapybos darbus. Aštuoniasdešimtųjų nuotaika alsavo ir spalvų gama. Vis dėlto pokyčiai į kolekcijos visumą įnešė nemažai chaoso – stebint kolekciją susidaro įspūdis, kad nebuvo apsispręsta, kuriuo keliu – drąsaus seksualumo ar meniško minimalizmo – reikėtų pasukti. Puikus to pavyzdys – didelės apimties raukinių suknios, nepakankamai ekstravagantiškos, kad galėtų būti laikomos avangardu, tačiau pernelyg paskandinančios moterišką figūrą, kad būtų nesunkiai pritaikomos realybėje.

Toliau nuo pokyčių

Giorgio Armani kolekcijoje nuo esminių pokyčių buvo laikomasi kiek atokiau. Mados namai iš dalies išlaikė savo klasikinę mėlynų ir sidabrinių atspalvių paletę, kuriančią perregimo trapumo efektą. Kitą kolekcijos dalį sudaro baltų bei smėlio tonų drabužiai, kurių siluetai varijuoja nuo kelnių kostiumo iki vilnijančių suknių. Galutinis efektas – kiek ilgesingas, melancholiškas blankių atspalvių ir lengvų audinių žaismas, turintis ir ženklui būdingos šiuolaikiškos elegancijos, ir itališko romantizmo bruožų.

Dolce&Gabbana – klasikiniai mados namai, pastaraisiais sezonais užsikėlę itin aukštą kokybės ir inovatyvumo kartelę – šįkart kaip įkvėpimo šaltinį pasirinko Ispanijos regioną. Ir vis dėlto, nors kolekcijos tema ir yra nauja, jos įgyvendinime juntamas šviežių idėjų trūkumas bei beveik prikišamas ankstesniųjų kolekcijų elementų kartojimas.

Nuo funkcionalumo iki parodijos

Fausto Puglisi kolekciją būtų galima apibūdinti kaip geometriško ir koordinuoto minimalizmo bei rock chic samplaiką. Modernumas čia dera su egzotiška prabanga, o juodai baltus kontrastus atgaivina ryškių atspalvių intarpai.

Nenuostabu, jog netradicine koncepcija Milano mados savaitėje bene labiausiai išsiskyrė Jeremy Scott kurta Moschino mados namų kolekcija. Pastarąją galima priimti ir kaip lėlės Barbės – kolekcijos įkvėpėjos – kulto išraišką, ir kaip pastarojo parodiją. Šokiruojantis humoras ir kontraversiškų reakcijų provokavimas – J. Scott skiriamasis ženklas, tad kolekciją galima vertinti ir kaip nostalgišką žvilgsnį į kadaise dominavusį kičo kultą, ir kaip savotišką protestą prieš gero skonio trūkumą.

Žvelgiant į Milano mados savaitės podiumus susidaro įspūdis, kad ateinantį pavasarį šviesias spalvas dažnai keis tamsesnis koloritas, o skaidrūs pasteliniai tonai bus sudrumsti ir įgaus melancholiškų intonacijų. Didelė reikšmė bus teikiama raštams, kurie bėgant sezonams, atrodo, tik dar labiau abstraktėja. Itin svarbiu aprangos akcentu taps subtilių medžiagų ir džinsinio audinio derinimas. Stilistine prasme Milano podiumus pasiekė globalizacijos vėjai – ir siluetuose, ir ornamentuose derinami įvairių kraštų motyvai, pradedant indėniškais ir baigiant Tolimaisiais Rytais.

Daugiau informacijos ieškokite https://www.facebook.com/icemodelsmilanatstovybe?ref=hl

 Info