Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Egiptiečiai česnakus vartojo prieš 65000 metų

Valgomasis česnakas – Allium sativum. Sinonimai: builai, cibulaitis, čekiniai, gudinukai, purkeliai. Česnakas – viena seniausių daržovių, jis augintas dar prieš mūsų erą.
Nuotraukos

Istorinės žinios
Česnakai yra kilę iš lygumų, kurios driekiasi tarp Altajaus ir Tian Šanio kalnynų. Iš ten prieš daugelį tūkstančių metų jie pateko į Kiniją, Egiptą bei kitas šalis.
Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad česnakų tėvynė yra Vidurinė Azija, Afganistano priekalnės ar Pietų Azija, Indija. Ten ir dabar augantys laukiniai česnakai beveik nesiskiria nuo kultūrinių jų formų. Antriniu jų kilmės centru kai kurie autoriai laiko Viduržemio jūros, Kaukazo bei Karpatų regionus.
Egiptiečių piramidėse ir sarkofaguose greta brangenybių archeologai rado ir česnakų, kurie ten gulėjo daugiau kaip šešis su puse tūkstančių metų.
Kasinėjant legendinio Babilono griuvėsius rastas receptas su česnaku, parašytas dantiraščiu molio lentelėje, kurios amžius – 5000 metų. Duomenų apie česnaką randama ir Biblijoje, šventuosiuose indų raštuose bei senovės romėnų literatūroje.
Norėdami įgauti galios bei karingumo česnaką vartojo senovės skitai ir slavai. Garsusis pasaulio mokslininkas Pitagoras česnaką pavadino „visų prieskonių karaliumi“. Pirmą kartą česnaką kaip vaistinį augalą aprašė Dioskoridas, o vėliau – Hipokratas ir Galenas. Medicinos tėvu vadinamas Hipokratas rekomendavo vartoti česnaką norint skatinti šlapimo išsiskyrimą ir pagerinti virškinimą, taip pat ir nuo kvėpavimo takų ligų.
Žymusis pasaulio mokslininkas K. Galenas, be to, jau žinojo ir antitoksines česnako savybes. Arabų gydytojas Avicena teigė, kad česnakas padeda išvengti visų ligų. Romos kariai česnaką vartojo kaip priemonę drąsai ir narsumui žadinti.
Nuo seniausių laikų Rytų tautos česnaką vartojo maistui ir greitai gendantiems produktams konservuoti. Dabartiniu metu kaip prieskonis ir medicininėje praktikoje.

Česnakas – daugiametis augalas
Česnakai nuostabiai prisitaiko prie įvairiausių klimato sąlygų. Šiuo metu jie auga beveik visuose pasaulio regionuose, galbūt, išskyrus Afriką ir drėgnas pusiaujo džiungles. Česnakas visada buvo neatskiriama aukštikalnėse gyvenančio žmogaus dalis. Irano, Afganistano ir Turkmėnijos piemenys bei medžiotojai, klajojantys kalnų takeliais, nuolat kramtydavo česnako skiltelę. Tai buvo efektyvi priemonė stiprinanti organizmo atsparumą aukštikalnių ligai.
Česnakų sudėtyje yra labai svarbių cheminių junginių, kurie apsaugo žmogaus organizmą nuo daugelio susirgimų bei pagerina kitų maisto medžiagų pasisavinimą. Ypač gausu vitamino C, be to, randama vitaminų B1, B2, karotino – šie vitaminai žadina apetitą ir reguliuoja skrandžio darbą.
Česnakuose randama daugiau negu 20 mineralinių elementų, ypač svarbių žmogaus organizmui: kalio, fosforo, natrio, kalcio, magnio, geležies, sieros, jodo, kobalto, bromo, alavo, titano, taip pat yra baltymų ir angliavandenių.

Naudingas mūsų organizmui
Vieni iš karto pasakys, kad česnakas – tai svogūninė prieskoninė daržovė, kiti patikslins, kad česnakas – vaistinis augalas. Ir abu atsakymai bus visiškai teisingi, nes česnakas iš tiesų yra nuostabus augalas, tinkantis ir maistui, ir vaistui.
Dažnai sakoma, kad česnakas – dieviškas augalas, česnakas – gydytojas.
Nuostabi daržovė padeda įveikti negalavimus: palengvina atsikosėjimą, mažina galvos skausmą, svaigimą, nemigą, lėtina širdies ritmą, stiprina širdies susitraukimus, skatina šlapimo išsiskyrimą, didina tulžies išsiskyrimą, gerina žarnyno motoriką, stiprina plaukų šaknis.
Taip pat česnakas gydo tuberkuliozę, aterosklerozę, padidėjusį kraujo spaudimą, bronchitą, kokliušą, inkstų akmenligę, išsekimą, reumatą, kirmėles, podagrą, pūlines žaizdas, anginą, gripą, karpas, egzemą, šlapimo pūslės akmenligę, kolitą.
Senovės graikai naudojo česnaką nuo gyvatės įkandimo ir kaip priemonę, gerinančią medžiagų apykaitą bei širdies veiklą. Tibeto ir kinų medicina česnaką laiko profilaktine priemone prieš vėžį.
O kam netinka česnakai? Jie netinka žmonėms, turintiems žaizdų skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje, sergantiems gastritu, kepenų ligomis ir tulžies pūslės, inkstų ligomis, nes česnako eteriniai aliejai dirgina šių organų gleivines. Atsargiai vartoti česnaką derėtų sutrikus širdies veiklai, sergant epilepsija, turint atminties sutrikimų. Česnaką reikėtų riboti linkusiems nutukti.
Organizmo imuninei sistemai stiprinti, ypač rudenį ir šaltuoju žiemos metu siūloma vartoti vitaminus, maisto papildus ir mineralines medžiagas. Tačiau patartina neužmiršti ir česnako. Dabar rekomenduojama profilaktiškai pavartoti nors vieną skiltelę česnako per dieną, kas padės išvengti nemalonių susirgimų – slogos, kosulio, kvėpavimo takų ligų. Tačiau visada neužmirškite pasitarti su šeimos gydytoju. Būtina prisiminti, kad česnako preparatus reikia vartoti saikingai ir jais nepiktnaudžiauti.
Suvalgius česnaką, kad neliktų burnoje nemalonaus kvapo, patariama išgerti kavos, pakramtyti truputį petražolių, krapų, gvazdikėlių, salierų arba išgerti šviežio pieno.


Info