|
|
|
Druska gali padidinti riziką susirgti autoimuninėmis ligomis
|
Suaktyvina imunines ląsteles
Buvo pastebėta, kad vartojant sūrų maistą padidėja autoimuninių susirgimų: alopecijos, žvynelinės, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, egzemos ir kt. skaičius.
Žmogaus organizme viskas subalansuota: per silpna imuninė sistema padidina riziką susirgti infekcinėmis ligomis, o esant neadekvačiam imuninės sistemos aktyvumui organizmas nukreipia ją prieš save patį. Tyrimai rodo, kad autoimuninių ligų atsiradimui svarbūs tam tikri T tipo limfocitai TH17, kurie išskiria interleukiną 17, aktyvinantį uždegimą ir kitus imuninius procesus.
Mokslininkams pavyko atrasti mechanizmus, kuriais reguliuojamas šių limfocitų augimas ir vystymasis. Pasirodė, kad ląstelėms augant daug druskos turinčioje terpėje tam tikro baltymo, vadinamo serumo gliukokortikoidkinaze 1, koncentracija labai padidėja, o būtent šis baltymas skatina T limfocitų 17 augimą. Kuo daugiau druskos buvo ląstelių terpėje, tuo daugiau T17 limfocitų užaugdavo.
Aišku, jog T limfocitų skaičius pats savaime dar nereiškia ryšio su autoimuniniais procesais. Kitas mokslininkų žengtas žingsnis šį ryšį įrodė: pelytėms, sergančios išsėtine skleroze, skiriant daug druskos turinčio maisto ligos progresavimas buvo kur kas greitesnis, o jų organizme buvo nustatomi kur kas didesni minėtų limfocitų skaičiai.
Veikiant pelių ląstelių kultūrą skirtingos koncentracijos druskos tirpalu, Th17 imuninės ląstelės tapdavo ypač „agresyvios“, o jų išskiriamų citokinų kiekis padidėdavo dešimteriopai. Citokinai yra reikšmingi informacijos imuninėms ląstelėm perdavimui ir imuninės sistemos reguliacijai. Jų aktyvumas turi įtakos nespecifinėms uždegiminėms reakcijoms ir kai kuriuose tyrimuose siejamas su bloga ligos prognoze.
Vertina atsargiai
Šiuos rezultatus mokslininkai kol kas vertina atsargiai – kol kas negalima vienareikšmiškai teigti, jog daugiau druskos turintis maistas ir autoimuninės ligos tiesiogiai susiję, tačiau mažesnis druskos kiekis maiste turėtų būti rekomenduojamas jei ne dėl šios, tai bent jau dėl kitų – įrodytų – priežasčių.
„Mokslas kasdien pateikia naujų žinių daugelyje sričių. Iki šiol nėra aiškios autoimuninių ligų priežastys. Tad dar vienas patvirtinimas, jog mityba, šiuo atveju druskos kiekis, gali turėti reikšmingos įtakos mūsų sveikatai. Ši hipotezė reikalauja dar tolimesnių tyrinėjimų, tačiau jau šiandien galime kiekvienas atkreipti dėmesį į suvartojamą druskos kiekį“, – sakė gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
Mokslininkai aiškindami tyrimų rezultatus teigia, kad autoimuninių susirgimų patogenezėje, be abejo, svarbus ne tik druskos kiekis. Yra žinoma genetinė architektūra – genai, kurie apsprendžia polinkį sirgti vienomis ar kitomis autoimunėmis ligomis. Tačiau aplinkos faktoriai: infekcija, rūkymas, saulės ir vitamino D stoka, kaip ir druskos perteklius maiste, turi įtakos šių ligų kilmei.
Artimiausiu metu mokslininkų iškelta hipotezė bus kruopščiai tikrinama epidemiologiniuose tyrimuose.
Kiek vartoti druskos?
Dietologė E. Kliukaitė primena, jog valgomosios druskos (natrio chlorido) su maistu turime gauti ne daugiau kaip 4–5 gramus per dieną.
„ Nemažai natrio chlorido yra pačiuose produktuose, todėl papildomai dėti reiktų kuo mažiau. Valgant per sūriai, didėja kraujospūdis, kaupiasi skysčiai, didėja insulto, infarkto pavojus. Sergant padidėjusio kraujospūdžio liga, druska dar labiau ribojama – iki 2,5 gramų per dieną. Vietoje įprastinės valgomosios druskos tinka mineralinė druska – tai natrio chlorido mišinys su kalio, magnio druskomis. Ji ypač tinkama esant padidėjusiam kraujospūdžiui“, – pataria dietologė.
Ji rekomenduoja sveikiems suaugusiesiems suvartoti ne daugiau kaip 2300 mg Na (natrio) per dieną (apie 1 arbatinį šaukštelį druskos). Sergant pirmine arterine hipertenzija, cukriniu diabetu, inkstų funkcijos nepakankamumu – ne daugiau kaip 1500 mg Na per dieną (apie 0,5 arbatinio šaukštelio druskos).
„Natris svarbus organizmo vandens apykaitai – palaikant osmosinį slėgį, rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, dalyvauja pernešant į ląsteles amino rūgštis, gliukozę, kalį. Natrio ir chloro jonai dalyvauja susidarant druskos rūgščiai dengiamosiose skrandžio liaukų ląstelėse“, – informavo „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantė.
