Festivaliui „Auginkime gėrį gerumu“ praūžus

Prabėgusį ilgąjį savaitgalį Labanoro girios viduryje esančiame Saldutiškio miestelyje šurmuliavo linksmas ir nuotaikingas renginys – „Auginkime gėrį gerumu“.

Jau antrus metus iš eilės vykstančio renginio organizatorių – fondo „Baltoji širdelė“ ir motociklininkių asociacijos „Vėjų Laumės“ – ir svečių neišgąsdino nei atstumai, nei klaidūs girių takai, nei karščiu nusprendusi išbandyti saulutė. Vieniems renginį ruošiant, kiti skubėjo į jį. Kas automobiliai, kas motociklais, bet senokai Saldutiškis nematė tokio gausaus, linksmo, tokio skirtingo ir kartu, tokio panašaus žmonių susibūrimo. Panašaus, nes visus juos į miestelį atvedė vienas tikslas – noras padėti onkologinėmis ligomis sergantiems mažyliams.

Finansinė parama ir vaistai, aišku, yra būtini, tačiau ne ką mažiau mažiesiems ligoniukams reikalingas žmogiškas artumas, šypsenos ir gera nuotaika, tad renginio organizatoriai pasistengė, kad viso to netrūktu.

Renginio metu vaikams buvo sukurtas specialus „žaidimų kambarys“ po atviru dangumi. Jame gausiai į festivalį susirinkę vaikai galėjo piešti, spalvinti ar tiesiog dūkti. Vaikiškai, linksmai, pamiršus visą likusį pasaulį ir nesigilinant į suaugusių gyvenimą. Ypatingai daug tą dieną po Saldutiškio dvarą, kuriame ir vyko šventė, skraidė oro balionų – savotiškų linksmos ir nerūpestingos vaikystės simbolių.

Tokiu pat simboliu galima laikyti daugeliui nuo vaikystės puikiai pažįstamą cukraus vatą, kurios vaikai, patys nuspręsdami, kiek gali už ją mokėti ir tiek mesdami į aukų dėžutę, galėjo skanauti į valias.

Didieji paremti mažuosius ligoniukus galėjo pirkdami moto tematikos bei renginio organizatorių atributiką. Organizatoriai patikino, kad visos festivalio metu surinktos lėšos bus tikslingai panaudotos onkologinėmis ligomis sergančių vaikų labui.

Gera ir vis labiau besiplečiančia švenčių ir renginių tradicija tampa visuomenės ir kariuomenės suartėjimas. Kadaise kariuomenė buvo savotiškas baubas, tačiau, laimei, tie laikai – praeityje. Ir tikėkimės, niekada nebegrįš. Šiandienos Lietuvos kariuomenė – atvira ir draugiška organizacija, mielai atsiunčianti kariškius į visus didesnius renginius, taip sudarydama galimybę berniukams iš arčiau susipažinti su kario amatu, leisti prisiliesti prie dažniausiai tik filmuose matomų ginklų, o kartais – ir pavaišinti kareiviška koše. Kariškių palapinė, nuolat apgulta smalsuolių, stovėjo ir Saldutiškyje. Norisi tikėti, kad ją mes išvysime ir kitąmet, nes organizatoriai prasitarė, kad po dviejų puikiai pavykusių renginių jie neplanuoja sustoti.

Kol vieni smaguriavo saldumynais, o kiti matavosi ginklus, scenoje šventinę nuotaiką palaikė grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ bei „Žalvarinis“, savo dainomis susirinkusiuosius pradžiugino atlikėjas Jonas Čepulis.

Visgi šeimų, kurios į renginį atvyksta su vaikais, šventei vien muzikos būtų maža, tad muzikantus scenoje keitė... cirko artistai. Merginos demonstravo neįtikėtiną kūno lankstumą, dresiruotoja džiugino žiūrovus šuniukų pasirodymu... Gera nuotaika – pagrindinė šventės varomoji jėga – buvo juntama visuose Saldutiškio dvaro ir dvaro parko kampeliuose.

Nuotaiką dar labiau pakėlė Saldutiškio dvaro savininkas Arūnas Svitojus, ne tik leidęs savo valdose surengti festivalį bei nakvynei įsirengti palapinių miestelį, bet ir svetingai pravėręs savo namų duris visiems norintiems. Tie, kas nakčiai nenorėjo pasilikti Saldutiškyje, nakvynę galėjo rasti netoliese esančioje Toliejos poilsiavietėje.  

Šventės organizatoriai žadėjo staigmenų... Ir jų netrūko. Scenoje pasirodė gerokai daugiau muzikantų, negu buvo rašoma programoje, o renginio „vinimi“, arba, gal tiksliau sakyti, „atrama“ tapo... stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas, specialiai atvykęs į šį festivalį. Smagu, kad žinomi Lietuvos žmonės randa laiko ir noro prisidėti prie gražių idėjų, ne tik žodžiais, bet ir darbais. Beje, darbu Žydrūnas Savickas prisidėjo tiesiogiai – jis, kartu su kitais festivalio dalyviais, dalyvavo draugystės vainiko pynime. Iš viso į draugystės vainiką buvo įpinta daugiau negu 1 000 ramunių. Gal šis vainikas ir nėra rekordininkas Lietuvos mastu, tačiau Saldutiškyje, lig šiol, ilgesnių vainikų tikrai nėra buvę.

Taip pat smagu, kad šventėje apsilankė kelių moto klubų nariai, taip ne tik parodydami, kad palaiko renginio idėją, bet ir, eilinį kartą, paneigdami mūsų visuomenėje vis dar sklandančius stereotipus apie tai, kad bakeriams, išskyrus jų motociklus, daugiau niekas nerūpi.

Nors festivalio idėja buvo paremti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus, be dėmesio neliko ir keturkojai mūsų draugai – į šventę atvyko su beglobiais gyvūnais dirbančios savanorės. Kaip ir buvo galima tikėtis, ypatingoje vietoje vienam iš namučių ieškančių šuniukų nutiko ypatingas dalykas – kalytė Mėta pagaliau rado šiltus ir jaukius namus.

Įdomi detalė – nors šiųmetis renginys „Auginkime gėrį gerumu“ kaip ir baigėsi, tačiau jis... nesibaigė. Viso renginio metu visi norintys galėjo rašyti palinkėjimus ligoniukams ant specialiai festivaliui paruoštų kepuryčių. Ir neliko nė vienos kepurytės be palinkėjimo. Šiltus žodžius rašė ir mažiausieji šventės dalyviai, ir moto klubų nariai, ir sportininkas Žydrūnas Savickas, o organizatoriai įsipareigojo šias kepurytes, kupinas geros nuotaikos ir teigiamų emocijų, perduoti tiems, kam jos buvo skirtos – sergantiems ir toli gražu ne visada galintiems vaikyste pasidžiaugti vaikams...

Norisi tikėti, kad šis, žmogišką šilumą ir šviesą spinduliuojantis renginys, taps gražia, ištisus metus trunkančią, tradicija, nes, pasikartosim dar kartą – labai dažnai mažiesiems ligoniukams reikia ne tik vaistų, bet ir apkabinimų, dėmesio ar tiesiog gero žodžio. Tai galime duoti mes visi ir tai tikrai daug nekainuoja...

Nuotraukos organizatorių

Prim.lt