|
|
|
Judesių badas, arba kas nutinka, kai kūnas aptingsta
|
Šiauliuose neseniai svečiavosi lektorė, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Rūta Burzdžienė, kuri šiauliečiams pasakojo apie kasdieniame gyvenime patiriamas traumas, netaisyklingą laikyseną ir klaidingą nuomonę apie sportą. Laisvo pokalbio metu buvo kalbama apie kaulų-raumenų sistemą, apie žmogaus galimybę ir būtinybę išlaikyti savo kūną tvirtą ir lankstų. Gydytoja patarė nepainioti gydymo su sveikatinimusi bei skirti pagrindines ir papildomas gydymo priemones.
Mitas ar mada?
Gydytoja R. Burzdžienė sako, kad kasdien susiduria su skirtingomis pacientų problemomis, susijusiomis su sudėtinga sferine kaulų ir raumenų sistema. Sutrikimai, pasak gydytojos, dažniausiai atsiranda dėl ydingos kaulų laikysenos, nugaros ir sąnarių skausmų. „Dauguma problemų atsiranda todėl, kad žmonės nežino, kaip jiems reikia prižiūrėti savo kūną. Svarbu išmanyti savo kūno struktūrą, kaip jis juda, o atsiradus problemai, ją teisingai šalinti ir kūnui padėti adaptuotis prie esamos situacijos“, - sako gydytoja.
Dauguma sporto ir sveikatinimų būdų yra pateikiami kaip gydymas. Tačiau gydytoja sako, kad taip neturėtų būti, nes jokie specialūs čiužiniai, batai ar net populiarūs sporto būdai kaip joga ar šiaurietiškas ėjimas, sveikatos problemų neišspręs. „Dauguma sukurtų naujų ir modernių daiktų ar laisvalaikio praleidimo būdų yra skirti sveikiems žmonėms. Tačiau turint kažkokią sveikatos problemą reikia ją rimtai ir gydyti. Pavyzdžiui, joga visiškai netinka tiems žmonėms, kurių raumenys ir taip labai išsitempę, o jos metu kaip tik papildomai yra daromi tempimo pratimai. Reikia į visus sporto būdus žvelgti rimčiau ir pradedant net plaukiojimo baseine ciklą reikėtų pasitarti su specialistu, kad sportas kaip sveikatinimo priemonė padėtų, o ne dar labiau pakenktų“, - sako R. Burzdžienė.
Sveikas žmogus – judantis žmogus
Gydytoja sako, kad žmogus sveikas tada, kai jis jaučiasi gerai, lengvai juda, šypsosi. Puikus pavyzdys yra senyvo amžiaus žmonės, kurie neretai sunkiau ir mažiau juda ir prastai jaučiasi, todėl dėl visko skundžiasi. „Visi turime močiutes. Jei močiutė sunegaluoja, guli lovoje ir nevaikšto, tai verčia sunerimti. Kai žmogus juda nepakankamai, nevyksta krūtinės ląstos ekskursijos, prastėja ventiliacija, širdies pompa prasčiau pumpuoja kraują. Visos problemos kyla nuo to, kad žmogus nejuda. Tačiau judėjimas svarbus ne tik vyresnio amžiaus žmonėms. Ypač žiemą dauguma mėgsta daugiau laiko leisti ant lovos prie televizoriaus – tuo metu vyksta toks pats procesas, kaip gulėjimas lovoje. Nuo to atsiranda ir daugiau sveikatos problemų, tačiau jas reikia spręsti“, - apie žmonių nejudrumą kalba gydytoja.
Kita klaidinga nuomonė, pasak R. Burzdžienės, yra ta, kad kaimo žmonės, kurie kasdien daug dirba, įsivaizduoja, kad darbo metu išjudina visas savo raumenų grupes. Tačiau, kai sutrinka laikysena ir reikia skirti tam tikrus pratimus, kad problema išsispręstų, kaimo žmogus nesuvokia mankštos naudos ir reikalingumo. „Man dažnai kaimo žmonės sako, kad tikriausiai niekada nesu buvusi kaime ir nesuvokiu, kiek jie prisisportuoja kasdien lakstydami po laukus, dirbdami kasdienius kaimo darbus. Tačiau esant rimtai problemai nepakanka vien judėjimo – reikia taikyti ir specialias priemones, kad žmogus jaustųsi iš tikrųjų gerai ir patogiai“, - aiškina gydytoja.
Nepakanka gydyti vien tik skaudamą vietą
Kai žmonės jaučia skausmą, dažnai gydo tik tam tikrą vietą. Jei skauda koją, ją masažuoja, trina tepalais, jei skauda galvą – geria vaistus nuo galvos skausmo. Tačiau dažnai pasikartojančius skausmus gydytoja pataria gydyti, o ne paslėpti. Nes vienkartinis skausmo numalšinimas slepia ligos priežastį. „Negalima gydyti tik skaudamą vietą. Tai nėra tinkamas problemos sprendimo būdas, kaip ir yra klaidinga nuomonė, kad gydytojas, pamatęs medicininę nuotrauką, galės suprasti paciento problemą. Kiekvieną sveikatos sutrikimą reikia išsiaiškinti, suprasti, kodėl jis atsirado ir nuspręsti, ką reikia daryti, kad jis dingtų. Kad būtų aiškiau, pasakysiu – jei žmogus problemą spręs netinkamai, gali sulaukti dar liūdnesnių rezultatų. Jei skauda nugarą , o jis atliks netinkamus pratimus, kurie nugaros skausmus dar labiau paaštrins, nugaros raumenys pavargs ir bus įdarbinti kiti raumenys. Gali būti taip, kad nugaroje skaudama vieta taps problema ne tik nugarai, bet ir kojoms. Skausmas gali labai greitai išplisti. Štai kodėl svarbu prižiūrėti savo kūną ir reaguoti ir jo siunčiamus signalus. Skausmas – tai taip pat kūno siunčiamas signalas, tik jį reikia tinkamai iššifruoti ir gydyti“, - apie kūno priežiūrą kalba gydytoja.
Mankštų pratimai – ne visiems padės
Šie metai yra sveikatingumo metai. Todėl gydytoja sako, kad visus reikia raginti kuo daugiau judėti. Tačiau judėti labiausiai rekomenduojama tiems, kurie niekuo nesiskundžia. „Visai neseniai buvo atvejis, kai atėjo trys besiskundžiantys skaudančia nugara žmonės ir atsinešė iš poliklinikos tą patį mankštų lapelį. Tačiau ta pati mankšta visiems padėti negali: vienam skauda nugarą dėl to, kad daug sėdi, kitam, dėl to, kad dažnai kilnoja mažą vaiką, o trečiam, dėl ilgo stovėjimo. Ir kokia tikimybė, kad kuriam nors iš šių žmonių padės tie patys pratimai? Beveik jokios, nes jaučiamas skausmas yra skirtingo pobūdžio“, - teigia gydytoja.
Lina ABROMAVIČIENĖ
