Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Gyvenkite sveikai ir aktyviai

Kaip sveikai gyventi ir taisyklingai mankštintis pataria sveikatos ir grožio klinikos “Diaterapija” kineziterapeutė Agnė Venclauskaitė
Nuotraukos

Sveikata – žmogaus fizinė, emocinė ir socialinė gerovė. Fizinis aktyvumas – viena iš pagrindinių geros žmogaus sveikatos sąlygų. Kiekvienas žmogus gimdamas atsineša genetiškai užkoduotą biologinį judėjimo poreikį. Judėjimas būtinas normaliam žmogaus gyvenimui. Sėdimas darbas, buities technikos automatizavimas, kompiuterizacija, ryšių priemonės tobulinimas sumažino poreikį judėti, todėl vis labiau ėmė plisti pasyvus gyvenimo būdas ir atsirado nepakankamo fizinio aktyvumo problema..

Kasdien mankštinasi tik 16 % vyrų ir 13 % moterų, nors žmogui fizinio aktyvumo reikia taip pat, kaip maisto ir oro. Paradoksalu, kad žmonės supranta, jog judėti sveika, tačiau aktyviai judančių mažėja..

Įrodyta, kad fiziškai neaktyvūs žmonės 2 kartus dažniau serga širdies ir kraujagyslių ligomis, žymiai didesnis jų mirštamumas. Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti. Mažai judančiam žmogui sutrinka kraujospūdžio reguliacija, nutunkama, kraujyje padaugėja riebalų, gliukozės. Kiekvienas iš šių faktorių skatina aterosklerozės, o kartu ir širdies bei kraujagyslių sistemos ligos vystymąsi. Pasaulinė sveikatos organizacija teigia, kad  šios sistemos ligos sudaro pusę ligų, nuo kurių mirštama..

Tyrimais nustatytas minimalus fizinis aktyvumas, saugantis nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų: bent 30 minučių aerobikos pratimų  mažiausiai 3 kartus per savaitę. Saikingi  pratimai net po persirgto širdies infarkto mažina nusiskundimų dėl bendros sveikatos būklės ir gerina ją, mažina pakartotino infarkto bei mirties riziką.
.

Fizinio aktyvumo nauda

Fizinis aktyvumas – tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas, ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų sudėtį ir gyvybingumą. Fizinis aktyvumas:

  • stiprina širdies raumenį, reguliuoja jo susitraukimo ir atsipalaidavimo greitį
  • gerina širdies ir griaučių raumenų kraujotaką
  • didina leukocitų kiekį kraujyje, dėl to stiprėja imuninė sistema
  • mažina cholesterolio kiekį kraujyje
  • mažina aterosklerozės plokštelių kiekį arterijose
  • mažina sočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį kraujyje
  • mažina tikimybę susirgti diabetu, nes gerėja angliavandenių apykaita
  • sumažina riebalinio audinio kiekį kūne (nutukimą) bei gliukozės kiekį kraujyje
  • sumažina stresą, depresiją (didina atsparumą stresui)
  • mažina norą rūkyti
  • reguliuoja mitybą
  • mažina tikimybę susirgti storosios žarnos vėžiu
  • mažina tikimybę susirgti osteoporoze (kaulų tankio sumažėjimu)
  • garantuoja optimalų organizmo augimą, optimizuoja senėjimo procesą
  • gerina fizinį bei protinį darbingumą, teikia gyvenimo džiaugsmą, gerina nuotaiką ir išvaizdą, skatina pasitikėjimą savimi.

Kadangi fizinis aktyvumas stiprina mūsų organizmą, kiekvienam iš mūsų vertėtų susimąstyti, ar  tikrai pakankamai judame?
.

Patarimai pradedantiems mankštintis

  • Pradėkite nuo mažo intensyvumo fizinio krūvio ir laipsniškai  didinkite intensyvumą, trukmę ir dažnį. Pirmąją dieną pasivaikščiokite 10-15 min. Stenkitės daugiau judėti užsiimdami įprasta savo veikla (darbovietėje, namuose, gatvėje, sode).
  • Sveikiems žmonėms rekomenduotinas vidutinio intensyvumo fizinis krūvis 30-45 min, 4-5 kartus per savaitę.
  • Pratimų rūšis turi tikti Jūsų  amžiui, įgūdžiams, pajėgumui; jie turi būti saugūs ir netraumuojantys. Jeigu fizinio krūvio metu galite laisvai susikalbėti su kolega, toks fizinis krūvis Jums tinkamas. Jeigu trūksta oro ir sunku susikalbėti – reikia mažinti fizinį krūvį.
  • Pasirinkite mėgstamą fizinę veiklą: greitas ėjimas, bėgimas, šokinėjimas, plaukimas, važiavimas dviračiu, irklavimas, šokiai, slidinėjimas, aerobika vandenyje, joga. Svarbiausia, kad Jums ta veiklą teiktų malonumą. Mankštinimasis turi tapti įpročiu, be kurio neįsivaizduotume savo gyvenimo. Taip pat tai puikus būdas įdomiai ir naudingai praleisti laisvalaikį su šeima ir draugais.
  • Prieš kiekvieną mankštinimąsi būtinas nors 5 minučių apšilimas ir 5 minučių laipsniškas atvėsimas mankštos pabaigoje. Geriausia atlikti nesudėtingus tempimo pratimus pagrindinėms raumenų grupėms.
  • Labai svarbu, kad fizinis aktyvumas būtų reguliarus. Tik tuomet jis teiks naudą.
  • Geriausia fizinį aktyvumą derinti su mažai riebalų turinčia dieta.
  • Pasirinkite tai, ką labiausiai mėgstate. Teigiamai veikia bet kokia įprastinė fiziškai aktyvi veikla: darbas sode, laipiojimas laiptais, vidutinio sunkumo ir sunkūs namų ruošos darbai.
  • Galite įsigyti specialių treniruoklių, kamuolių, gumų ir mankštintis namuose.
  • Jeigu turite sveikatos sutrikimų, prieš pradėdami sportuoti pasikonsultuokite su savo šeimos gydytoju ir kineziterapeutu.
  • Po persirgto miokardo infarkto ar kitos širdies ligos turi būti sudaryta speciali fizinio aktyvumo programa..

Kaip padidinti fizinį aktyvumą kasdieninėje veikloje?

  • Nesinaudokite liftu – lipkite laiptais.
  • Jeigu į darbą važiuojate visuomeniniu transportu, išlipkite nors viena stotele anksčiau ir eikite pėsčiomis.
  • Savo automobilį statykite ne prie pat įėjimo, o kiek toliau.
  • Darbe darykite aktyvias pertraukėles: lengvai pasimankštinkite arba bent jau aktyviau pavaikščiokite.
  • Per pietų pertrauką nesėdėkite darbo vietoje, o eikite pasivaikščioti.
  • Namų ruošos darbus atlikite energingai ir greitai.
  • Vakarais išjunkite televizorių ir eikite pasivaikščioti.
  • Į artimiausią parduotuvę eikite pėsčiomis, automobilį palikite kieme.
  • Jeigu turite šunį, kuo ilgiau vaikščiokite ir bėgiokite su juo.
  • Kuo dažniau darbuokitės gryname ore (pvz., sode)..

 


Mankštinis negalima, jeigu Jus vargina:

  • aukštas, vaistais nesureguliuotas kraujospūdis
  • vidutinio ir didelio laipsnio aortos vožtuvo susiaurėjimas
  • bendras ūmus susirgimas ir karščiavimas
  • sunkūs prieširdžių ir skilvelių ritmo sutrikimai
  • pulso dažnis ramybėje >120 kartų per minutę
  • sunkus, vaistais nesureguliuotas širdies nepakankamumas
  • trečio laipsnio širdies blokada
  • ūmus širdies raumens ar perikardo lapelių uždegimas
  • ūmi tromboembolija
  • tromboflebitas (kojų venų uždegimas)
  • sunkus, vaistais nesureguliuotas  diabetas
    .

Fizinis aktyvumas  – geriausias žmogaus ,,pirkinys“. Įrodyta, kad vienas litas, investuotas į fizinį aktyvumą, ,,uždirba” 2-5 ir išsaugo apie 3 litus, skirtus sveikatos apsaugai.  Tinkamas  fizinis aktyvumas sutaupo apie 10 % lėšų, skirtų gydymui.  Atminkite, kad niekada nevėlu pradėti mankštintis. Taigi investuokime į savo sveikatą ir rūpinkimės savimi!


Info