|
|
Ventos regioniniame parke – dinozaurų pėdsakai
|
Kadangi jau paskutinis vasaros mėnuo, jį būtina praleisti turiningai. Dalijamės su „Šiaulių naujienų“ skaitytojais savo kelionių įspūdžiais tikėdamiesi, kad ir jūs dar šią vasarą spėsite aplankyti nuostabias Lietuvos vietoves. Šįkart skubame į Ventos regioninį parką.
Papartynės vandens malūnas
1992 metais įsteigtame Ventos regioniniame parke saugomas Ventos slėnio kraštovaizdis su raiškiais šlaitais, atodangos su juros periodo suakmenėjusios faunos kompleksais. Ventos ir jos intakų – Virvytės, Uogio, Avižlio, Dabikinės upelių – natūralus hidrografinis tinklas, kitos gamtos ir kultūros paveldo vertybės.
Gerokai pasukę galvas nusprendėme, kad savo kelionę pradėsime Papartynės slėnyje, kuriame nuo senų laikų iki šių dienų tebeauga daugybė paparčių. Šioje vietoje jau nuo 1867 metų veikė vandens malūnas, kuris gamino elektros energiją, pjovė medienos lenteles. Malūne buvo fabrikinės gamybos turbina, dvi poros girnų, piklius. Papartynės malūnas malė iki 1953 metų. Po Antrojo pasaulinio karo jis nebeteko reikšmės ir buvo uždarytas. Tiesa, iš istorijos neišnyko. 1999 metais apgriuvusį ir apipuvusį Papartynės vandens malūną atgaivino verslininkai, čia atstatę kadaise buvusią užtvanką ir įrengę hidroelektrinę.
Ieško dinozaurų liekanų
Vietiniai gyventojai pasakoja, kad turistus į Papartynės slėnį vilioja ne vien malūnas. Šioje vietoje apsilanko daugybė geologine ir istorine krašto praeitimi besidominčių turistų, nes visai šalia malūno yra atidengta atodanga, kurioje kiekvienas norintis gali susirasti unikalių suvenyrų iš amžių glūdumos – fosilijų – prieš 150 mln. metų gyvenusių gyvūnų suakmenėjusių liekanų.
„Į šią vietą neretai atkeliauja ir mokiniai, lydimi savo mokytojų. Vaikai, užuot bimbinėję, noriai daužo uolienas viena į kitą ir žybsinčiomis akimis tikisi surasti dinozaurų liekanų. Vėliau, geltonais pirščiukais, nekantrauja grįžti namo, kad namiškiams galėtų papasakoti savo įspūdžius“, – pasakoja Papilės gyventojai.
Augustaičių malūnas
Netrukus skubame į dar vieną ant dešiniojo Ventos upės kranto esantį Augustaičių vandens malūną.
Dabartinis Augustaičių vandens malūnas pastatytas 1932 metais, bet šioje vietoje malūno stovėta jau XIX amžiaus pabaigoje. Mūrinis pastatas iškilo sudegus anksčiau buvusiam mediniam pastatui. Atlaikiusiame dešimtmečių negandas malūne išlikę autentiški įrengimai. Jame tebeveikia 1927 m. gamybos švediški valcai, kruopų darymo mašina.
Ilgą laiką malūno savininkais buvo žydai Ševelis Vilkas ir Leiba Kušmanas, kurie vertėsi grūdų, sėmenų ir miltų prekyba. Vėliau Augustaičių malūnas perėjo šios giminės palikuonims. 1938 metais, mirus Š. Vilkui, malūnas atiteko jo sūnui, kurį 1941 metų rudenį Šiaudinės miške sušaudė vokiečiai.
Šiuo metu malūnas priklauso verslininkui Algirdui Martyšiui. Dabartinis malūno savininkas malūne planuoja įrengti muziejų.
Beje, šio autentiško Augustaičių malūno pašonėje yra įsikūręs žirgynas. Todėl visi žirgų mylėtojai gali pajodinėti ir pasiklausyti noriai vietinių pasakojamų istorijų apie šiuos gyvulius.
Didžiuojasi 15-kamiene liepa
Ventos regioninis parkas gali pasigirti ir įspūdingais gamtos paminklais. Štai Papilės parke auga antras pagal žinomumą Lietuvoje medis – net 15 kamienų turinti liepa. Tiesa, 2007-aisiais nulūžo vienas storiausių šio medžio kamienų ir griūdamas nulaužė dar vieną – keliskart plonesnį. Ventos regioninio parko ir Papilės seniūnijos bei bendruomenės atstovai nusprendė, kad išvirtusių kamienų nenaikins. Tad šiuo metu 13 sveikų kamienų turinti liepa vis dar išlieka tarp šalies medžių rekordininkų.
Manoma, kad šis medis sodintas apie 1860-uosius metus. Liepos kamienai yra 0,3 metrų storio ir apie 23 metrų aukščio. Liepa sparčiai sensta, plečiasi keras, kamienų augimo kampas kasmet didėja, krypsta į šonus.
Dar vienas medis, kuriuo didžiuojasi vietiniai gyventojai, stovi kairiajame Ventos upės krante Rudikių kaimo teritorijoje. Čia auga storiausias Akmenės rajone paprastasis ąžuolas. Rudikių ąžuolo apimtis krūtinės aukštyje – 6,02, laja – 27x30 metro.
Papilės gyventojai pasakoja, kad Papartynės slėnyje apsilanko daug turistų, kurie atodangoje ieško dinozaurų liekanų.
Mūrinis Augustaičių malūno pastatas iškilo sudegus anksčiau buvusiam mediniam pastatui.
Augustaičių malūno pašonėje įsikūrusiame žirgyne galima ne tik pajodinėti, bet ir paklausyti įdomių istorijų apie šiuos gyvulius.
2007-aisiais nulūžo vienas storiausių penkiolikakamienės liepos kamienų ir griūdamas nulaužė dar vieną – keliskart plonesnį.
