Ieškoti tarp:
Įmonių
Straipsnių
Pasiūlymų
Skelbimų
Renginių
Video
Katalogo kategorijų

Vien romantikos kaimo sodyboje negana

Kaimo turizmo sektoriaus plėtra stoja, nes daugiau nei 620 sodybų Lietuvai – jau per akis, o nuotaikos jose prastėja, nes ramus poilsis kaimo pievelėje domina vis mažiau poilsiautojų
Nuotraukos

Kaimo turizmo sektoriaus plėtra stoja, nes daugiau nei 620 sodybų Lietuvai – jau per akis, o nuotaikos jose prastėja, nes ramus poilsis kaimo pievelėje domina vis mažiau poilsiautojų. Vis daugiau šio verslo parduodama. Gražios autentiškos sodybos verslui jau nepakanka – atėjo metas specializuotis, pasiūlyti išskirtines, kokybiškas paslaugas kiekviename kieme.

Praėjusiu finansinės paramos laikotarpiu 2007-2013 metais kaimo turizmo veiklai skatinti, kaip informavo Nacionalinė mokėjimo agentūra, buvo skirta 43 mln. eurų (148 mln. litų) paramos, pasirašytos 362 sutartys.

Į Lietuvos kaimo turizmo verslą investuoti milijonai, bet investicijų grąža lėta, o kai kurios sodybos tuščios merdi. Vidutinis jų užimtumas – tik 30 procentų. Nuošalios sodybos netraukia užsienio turistų, o retas jų šeimininkas gali susikalbėti užsienio kalba. Ramiems poilsiautojams kurtas vietas sodybose dabar užima triukšmingai lėbaujantys jaunuoliai ar sukaktuvininkai su svečiais, kuriuos domina nebent pirties kubilas arba jie ieško SPA paslaugų, bet retas nori paglostyti čia ganomą ožką ar džiaugiasi galėdamas lysvėje pasikasti bulvių. Konkurencijai sektoriuje vis didėjant, sodybų šeimininkams teks arba sugalvoti, kaip išgyventi ir privilioti klientų visus metus, arba žlugti.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento analitikė Ugnė Radžiūnaitė, neseniai rengusi turizmo sektoriaus lūkesčių indeksą, atkreipė dėmesį, kad kaimo turizmo sektoriaus atstovai, kalbėdami apie šių metų pirmąjį pusmetį, buvo nusiteikę pesimistiškiausiai. Didžioji dalis apklaustųjų tokį požiūrį siejo su euro įvedimu – jam vertė kaltę dėl turistų sumažėjimo.

LPK analitikės vertinimu, kaimo turizmo sektoriui reikia nedelsiant pačiam specializuotis. Nors tai jau vyksta, esą nepakankamai sparčiai. „Sodybos kol kas to nenori ir nelabai suvokia poreikio. Turi būti ir šeimų, ir verslo segmento sodybos. Tačiau dabar tas metas, kai jau reikėtų apsispręsti ir išgryninti veiklos specifiką. Nebeužtenka būti vien gražia sodyba, kaip užteko prieš 10 metų“, – perspėjo U. Radžiūnaitė.

Klientų sulaukia tik vasarą

Sužionių seniūnijos Jokūbiškių kaime prie ežero įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „Asvejos sodyba“ vadovė Loreta Žoludevičiūtė neslėpė, kad turistų srautai pradėjo mažėti nuo praėjusių metų vidurio – besidominčiųjų kaimo poilsiu vis mažėja. „O šie metai, rodos, bus dar vargingesni nei užpernai. Apyvarta mažėja jau kelerius metus. Matyt, dėl euro, vis labiau visi gąsdinasi, mano, kad kainos užkeltos, nors jokių pakitimų nebuvo“, – įvertino L. Žoludevičiūtė.

Jos valdoma sodyba didelė – su pobūvių, renginių salėmis, pirtimis, yra 50 miegamų vietų. Pašnekovė svarstė, kad turistų sumažėjimą derėtų sieti su šiame sektoriuje išaugusia konkurencija. „Nors viena su kita kai kurių sodybų nė neišeina lyginti. Mūsų sodybos nukenčia ir dėl nelegalių paslaugų: kai kas pasistato namuką ir reklamuoja kaip sodybą“, – pasakojo ji. Verslininkė įsitikinusi, kad į kaimo turizmo sodybas užsukantys užsieniečiai labiau mėgsta apsistoti jiems žinomose vietose – Trakuose, Druskininkuose, o sodybos, įsikūrusios tolėliau nuo Vilniaus, pasak jos, orientuotos į lietuvius klientus.

Dabartinę situaciją verslininkė vadino nepavydėtina, tačiau ką darys, jei turistų srautas dar labiau išseks, ji sako kol kas negalvojusi. Tiesa, jau atkreipė dėmesį, kad kaimo turizmo sodybų parduodama vis daugiau. „Dažniausiai taip elgiamasi ten, kur verslo savininkai užsieniečiai. Jie mato, kad verslas neauga, nesiseka, ir jį parduoda. O mes, gavę europinės paramos - turime įsipareigojimų, tai vis kabinamės, darome, galvojame", - guodėsi ji.

Vis dėlto L. Žoludevičiūtė sakė, kad nėra apsibrėžusi, į kokį turistą sodybai orientuotis: „Nesiorientuojame vien, pavyzdžiui, į seminarus. Esame universalūs ir lankstūs.“

Veltinių velti nepriviliosi

Antano Bielinio kaimo turizmo sodyba, įsikūrusi Trakų rajono Aukštadvario kaime, skaičiuoja jau 13-us veiklos metus. Savininkai LŽ taip pat tvirtino, kad poilsiautojų srautas kasmet mažėja. Bent vasarą jų dar netrūksta, o kitu metų laiku svečių esą beveik nebūna.

Viktorija Bielinienė, viena sodybos savininkių, dėstė, kad geriausiai sekėsi iki 2008 metų, o po krizės reikalai tik prastėjo. „Po krizės taip ir neatsigavome. Labai didelė konkurencija. Pavyzdžiui, pas mus, Aukštadvaryje, jau yra gal 20 kaimo turizmo sodybų, jų sparčiai daugėja. O kai įsikūrėme 2001 metais, buvome vieni pirmųjų“, – prisiminė V. Bielinienė ir pridūrė, kad kaimo turizmo sektoriuje vietos beveik nebeliko, o klientų mažėja pas visus.

Ji pasakojo, kad anksčiau sodybą išsinuomodavo konferencijų, seminarų organizatoriai, studentai, jaunimo organizacijos. „Dabar nieko panašaus nesulaukiame, mat įsikūrė mokymo centrai, atsirado gigantiškų sodybų. O mūsų yra paprastesnė. Gal klientai ieško prabangos“, – svarstė kaimo turizmo sodybos savininkė.

V. Bielinienė sutiko, kad galbūt vertėtų specializuotis ir siūlyti klientams išskirtines paslaugas, tačiau tuoj pat suabejojo - kelios smulkmenos esą nieko nepakeisiančios. „Jau vieni duoną kepa, kiti kalvystę demonstruoja, treti veltinius moko velti. Bet negi taip žmonių srautą pritrauksi“, – skeptiškai kalbėjo ji.

5 rąstinių pastatų sodybos, kurioje gali apsistoti 50 žmonių, viena savininkių prisipažino, kad pasinaudojo ES parama veiklai, bet komercinių bankų kreditų neėmė. Prieš kelerius metus už ES paramos pinigus sodyboje buvo įrengta krepšinio aikštelė, rekonstruota pirtis. Pasak V. Bielinienės, jų gauta parama buvo didelė, palyginti su ta, kokią gavo kitos sodybos. „Bet parama panaudota, o turistų mažėja. Šiuo metų laiku - iš viso tuščia, tik Naujųjų metų šventės buvo geresnis laikas. Nežinau, ar čia vien euro įtaka“, – samprotavo V. Bielinienė.

Skaičiai nuotaikos negadina

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas optimistiškiau nusiteikęs. Jis dėstė, kad kasmet kaimo turizmo sodybas aplanko vis daugiau turistų – bendras jų skaičius auga po 5 proc. kasmet. Tiesa, pačių sodybų skaičius didėjo sparčiau. Asociacijos vadovas sutinka, kad ši rinka yra perpildyta. „620 sodybų ir 13 tūkst. apgyvendinimo vietų jau yra tam tikras limitas, kad plėstis ir vietų skaičių dar didinti būtų nelogiška, nes konkurencinė aplinka jau ganėtinai įtempta“, – pripažino LKTA vadovas.

Nors bankrotų, jo teigimu, šiame sektoriuje, vienas kitas pasitaiko, per pastaruosius trejus metus išryškėjo kita tendencija – vis daugiau kaimo turizmo verslų parduodama. „Tačiau tai nėra masinis reiškinys“, – išsyk pridūrė L. Žabaliūnas. Jis teigė, kad kaimo turizmo verslo pardavimas nereiškia veiklos nesėkmės.

Vis dėlto LKTA vadovas L. Žabaliūnas pripažino, kad "taip, kaip buvo anksčiau, žinoma, nebebus". Jis sutiko, kad kiekybinė kaimo turizmo sektoriaus plėtra nebeįmanoma, bet tikino, jog artimiausiu metu keisis teikiamų paslaugų kokybė - "bus įvairesnis jų spektras veikiančiose sodybose, gerės infrastruktūra". Esą kaimo turizmo sodybos jau pradėjo specializuotis - vis aiškiau renkasi kurią nors konkrečią kryptį, pavyzdžiui, vis daugiau sodybų orientuojasi į sveikatingumo paslaugas, kulinarinį paveldą ir pan. Šie procesai artimiausiu metu esą turėtų spartėti.

Sektorius tik plėtėsi

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas