|
|
|
|
Kaip pagal naują tvarką skaičiuosime laimikį?
|
Jau mėnesį galioja naujos Mėgėjų žūklės taisyklių pataisos, kurios numato kitokius žuvų sugavimo limitus. Dabar reikės prisitaikyti prie mažesnių plėšriųjų žuvų sugavimo limitų, tačiau sugriežtintos žūklės taisyklės drauge nustatė ir liberalių pataisų. Kokios jos ir kaip dabar skaičiuojame laimikio dydį ir svorį?
Gaudysime mažiau sterkų
Pastarųjų metų žuvų išteklių būklė, nepaisant to, jog bandoma įgyvendinti „Žvejų rojaus“ projektą, ne gerėjo, o blogėjo, todėl buvo galima laukti, kad aplinkosauga, nematydama kitos išeities, dar kartą griebsis naujų apribojimų, užuot didinusi meškeriotojų sumokamų lėšų į Gamtos fondą panaudojimo žuvivaisai efektyvumą.
Ilgai laukti permainų neteko ir dabar turime prisitaikyti prie naujos laimikių apskaitos tvarkos. Ką nuo šiol apie žuvų sugavimo limitus meškeriotojams reikėtų atsiminti kaip „Tėve mūsų“?
Pirmiausia tai, jog pagal nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojusius Mėgėjų žūklės taisyklių pakeitimus dabar per vieną žūklę galima sugauti jau ne 5, o tik 3 sterkus, lydekų limitas taip pat – 3 vienetai.
Nauji žūklės limitų apribojimai palietė ir kitas žuvų rūšis: nuo liepos 1 dienos per vieną žūklę galima sugauti tik 1 šamą, tik 2 salačius, tik 2 ūsorius, tik 3 ungurius (nors ir vieną sugauti ne taip paprasta), tik 3 marguosius upėtakius, tik 3 kiršlius, taip pat svarbu atkreipti dėmesį, jog per dieną leidžiama sugauti tik 5 šapalus, tik 5 meknes ir tik 5 vėgėles. Minėtų limitų viršijimas – žūklės taisyklių pažeidimas, užtraukiantis baudą, kartu ir prievolę atlyginti gamtai padarytą žalą.
Kas laimikis, o kas ne?
Dabar kur kas aiškesnė tapo meškeriotojo laimikio sąvoka. Juo laikomos žuvys, esančios individualiame siete, pritaikytame suleisti žuvis, ar kitoje „taroje“, kurioje sugautų žuvų judėjimo laisvė apribota.
Beje, kad nebūtumėte suprasti neteisingai, patartina įsigyti asmeninį sietą žuvims laikyti, nes dabar kiekvienas meškeriotojas privalo savo laimikį laikyti atskirai nuo kitų.
Tokiu reikalavimu siekiama palengvinti aplinkosaugos inspektorių darbą ir išvengti įvairių nesusipratimų bei nereikalingo aplinkybių aiškinimosi.
Beje, laimikiu nelaikomos žuvų rūšys, įrašytos į invazinių rūšių organizmų sąrašą, tad grundalų, vis labiau užplūstančių mūsų pajūrį ir jau spėjusių padaryti, tyrinėtojų duomenimis, didžiulę žalą vietinių žuvų mitybos šaltiniams, galima gaudyti kiek nori.
Laimikiu taip pat nelaikomos vietinių rūšių žuvys, kurios po sugavimo (ir fotosesijos) tuoj pat buvo paleistos atgal į vandens telkinį.
Nauja formulė
Leidžiamų paimti žuvų dydžio limitas, nurodomas žūklės taisyklėse, nesikeičia, tačiau čia reikia įsigilinti ir įsisąmoninti, kad naujus žūklės taisyklių pakeitimus reikia suprasti ne tiesiogiai, nes dabar galioja kitokia laimikio apskaitymo formulė.
Jei dar nepamiršote pirmame šios publikacijos skyrelyje išvardytų limituojamų žuvų sąrašėlio, įsidėmėkite, jog pagal dabar galiojančią žūklės tvarką per vieną dieną galima sugauti anaiptol ne visą kiekį limituojamų žuvų, o tik penkias iš viso, tai yra, ne 3 lydekas + 3 sterkus + 1 šamą + 5 šapalus + 5 meknes + 5 vėgėles + 3 upėtakius + 3 kiršlius + 2 salačius, o iš viso penkias anksčiau išvardytas žuvis, kurių sugavimas limituojamas.
Dabar laimikį skaičiuoti pagal penkių žuvų sugavimą reikia taip: pavyzdžiui, sugavai 2 lydekas ir 3 sterkus – viskas, limitas išsemtas. Arba pakliuvo 2 salačiai, 1 šapalas, 1 meknė, 1 lydeka, kuriuos paėmei – viskas, daugiau žuvų įsidėti į krepšį negali. Arba užkibo 1 šamas, 1 salatis, 3 sterkai – viskas, daugiau žuvų paimti negali.
Trumpai tariant, per vieną žūklės dieną gali sugauti penkias žuvis iš limituojamų žuvų sąrašo.
Liberalus meduolis
Nors naujos pataisos dar labiau suvaržė žūklės tvarką, tačiau ne viskas pasikeitė tik į griežtąją pusę – kaip paprastai valdžia numetė ir liberalų meduoliuką, kuris, objektyviai vertinant, buvo seniai reikalingas, nes išsprendė pačią neaiškiausią ankstesnių žūklės taisyklių problemą.
Kokia toji liberali pataisa? Dabar penkių žuvų, kurių žūklė limituojama, sugavimo per vieną žūklę taisyklė nenumato bendro laimikio svorio ribojimo, tai yra, penkios žuvys gali sverti ir 5, ir 10 ar 50 kilogramų.
Tai didelis žingsnis į priekį, nes anksčiau, sugavęs 1 kg ir 5 kg sveriančias lydekas, žūklę turėdavai baigti.
Tikimasi, kad svorio limito atšaukimas paskatins spiningininkus paleisti nedidelius egzempliorius, nors jie ir atitinka leidžiamo imti laimikio normas, ir gaudyti trofėjinį egzempliorių.
5 papildomi kilogramai
Žūklė žūklei nelygu – vieną sykį juodai nekimba ir viena lydeka būna paguodos laimikis, o kitą sykį tris margašones gali sugauti per pusvalandį.
Ką tada daryti, jei vandens telkinyje nesiveisia sterkai, salačiai ar šapalai, kurių dar galėtum porą sugauti? Vynioti meškeres?
Galima rinktis puikią išeitį, nes dabar žūklės taisyklių pakeitimai siūlo dar vieną liberalią alternatyvą – užuot baigus žūklę galima nusegti lydekoms skirtą masalą ir vilioti nelimituojamus ešerius arba spiningą pakeisti plūdine ar dugnine meškere ir gaudyti mažiau vertingų rūšių žuvis, kurių sugavimas ribojamas ne uodegų skaičiumi, o kilogramais.
Praktiškai tai reiškia, kad papildomai prie penkių limituojamų žuvų gali sugauti kuojų, karšių, ešerių, plakių, raudžių, lynų, karosų, karpių ir t. t., bet ne daugiau kaip 5 kg vidaus vandens telkiniuose ir ne daugiau kaip 7 kg Kuršių mariose.
Manau, kad šią liberalią pataisą, kaip ir prievolės laikytis 5 kg svorio normos, gaudant limituojamų rūšių žuvis, meškeriotojai turėtų vertinti labai palankiai, nes žūklę gali suplanuoti iš anksto, numatyti, jog reikės pasinaudoti alternatyva, ir puikiai praleisti dieną.
Būtinybė ar sprendimas iš bėdos?
Per pastaruosius dešimt metų žūklės taisyklių pakeitimai tapo gana dažni, tad ne vieno vyresnio amžiaus meškeriotojo galvoje jie susijaukė. Be to, nauji ribojimai skamba gana keistokai deklaruojamos „Žuvų rojaus“ idėjos fone.
Ar iš tikrųjų naujovės atspindi tikrąją situaciją ir pasitelkiamos vien tik tam, kad mūsų krašte kiltų meškeriojimo kultūra? Be jokios abejonės, aplinkosaugos institucijos žūklės taisyklių pakeitimus nutarė taikyti, vadovaudamosi objektyvia būtinybe, nes mūsų krašto vandens telkiniuose, tyrimų duomenimis, žymiai (jei ne katastrofiškai) sumažėjo plėšriųjų žuvų.
Teigiama, kad tai susieta su neregėtais iki šiol spiningavimo mastais, tačiau čia reikėtų neatmesti dviejų labai svarbių aplinkybių: pirma, socialinės situacijos, antra, nepakankamai, matyt, efektyvios žuvivaisos.
Dabar menkas pajamas turintiems žmonėms meškeriojimas tampa svarbiu mitybos šaltiniu. Turint tai galvoje ir suvokiant, jog artimiausią dešimtmetį situacija tikriausiai nepagerės, reiktų ne tik įvedinėti apribojimus, bet ir ieškoti kito problemos sprendimo būdo. Tiksliau vieno – gerinti žuvivaisą, nes vien apsaugos priemonėmis pagausinti žuvų išteklių nepavyks.
Kiek reikia didinti žuvivaisos mastus – dešimteriopai, o gal dukart daugiau? Šį klausimą turėtų spręsti specialistai. Kitaip apribojimai, neparemti efektyviomis žuvivaisos priemonėmis, žuvų išteklių mažėjimo nesumažins. Kita vertus, apribojimai gana vienpusiški – imamų lydekų ir sterkų dydis liko tas pats – 45 cm. Gal vertėjo šį limitą padidinti iki 50 cm, tada realiai būtų išsaugoma daugiau veiklių reproduktorių. Na, o kol kas mokykimės kitaip skaičiuoti laimikį ir planuoti žūklę!
