Kasdienybės paįvairinimui – žvejyba

Aktyviai žvejoti pradėjau ganėtinai vėlai – jau būdamas pensininkas. Ankstesnių bandymų galima neskaičiuoti, nes žvejojau labai trumpai ir gana retai.

Pradžia nebuvo pati geriausia: įsigijau pigią, vandenį praleidžiančią valtį (iškart nepatikrinau, o vėliau nebebuvo galimybės grąžinti), dažnai teko šalti ir prakaituoti. Žvejyba sekdavosi ne visada, nes nebuvo su kuo pasitarti.

Vis dėl to radęs laiko aš grįžau prie žvejybos, nes jaučiau nenumaldomą potraukį šiam užsiėmimui ir dabar pasidalinsiu savo pastebėjimais.

Kada pradėti žvejoti?

Bet kada. Ar jaunumėje, ar jau būnant pensininku. Šis užsiėmimas puikiai tinka ir moterims. Viskas priklauso nuo:

• Noro;
• Aistringumo (neaistringiems žmonėms nepatarčiau – laiko ir pinigų gaišimas);
• Kantrybės;
• Galimybės paaukoti n- sumą.

Nuo ko reikia pradėti?

Pradžiai vertėtų susirasti ... gerą patarėją. Dar geriau – seną „riboką“. Galite patikėti, Jūs sutaupysite ne tik laiko, nervų, bet ir pinigų – bus daugmaž patarta ką įsigyti, kur žvejoti, koks masalas geriausias ir kuo maitinti, kaip geriausiai apsirengti ir kaip elgtis vienu ar kitu atveju.


Ką reikia turėti?

Viskas priklauso nuo kai kurių dalykų:

Nori žvejoti Lietuvoje ar užsienyje (pvz. Norvegijoje), prie širdies upė, jūra ar ežeras?

Elementariai žvejybai pakaks paprastos meškerės, naujo nebrangaus valo, nemodernios ritės, vieno-kito kabliuko, paprasto kibiro kruopų košės (perlinių, miežinių ar kvietinių), dzykų arba sliekų ir atitinkamai apsirengti. Aišku, didelio efekto tokiu atveju nereiktų laukti, nes yra aibė plonybių: reikia žinoti vietą, kada ir ką žvejoti, reikia turėti labai tinkamą įrangą, aprangą, priedus (žiemą – palapinę, echolotą, krepšį patogumui, graibštą ir panašiai). Laikui bėgant, atsiradus patirčiai, viskas tampa aišku ir prasideda malonumai.

Žvejyba Lietuvoje

1,      Stintų žvejyba

Kulinariniu atžvilgiu – viena iš patraukliausių žuvų žvejo arsenale. Bendrai – visada norisi pamatyti tą sargelio virptelėjimą, pasitikrinti savo reakciją.

1.1     Stintų žvejyba žiemą  (gruodis-kovo pradžia, viskas priklauso nuo oro sąlygų).

Nežinau, kaip kiti, bet man reikia šiek tiek komforto. Tam reikia: Palapinės žiemai dviem (turiu STORM 205x205x220), turistinio dujinio šildytuvo ir viryklės, dujinio baliono, mažiausiai 3 kg kurio užtenka 2 paroms, apkaustų batams, kad neslidinėtų, nedidelio staliuko, didelių rogių mantai sudėti, apšvietimo palapinei viršuje žmonėms ir apačioje – žuvims. Taip pat žvejybai būtini reikmenys: grąžtas, meškerės, priedai (svareliai, sistemėlės) – kiekvienas turi tinkamai pasirūpinti, kad užtektų su kaupu (nes reiks prašyti kitų arba teks grįžti namo).
Ypatingą dėmesį reikia skirti žieminiam kostiumui ir batams. Jie turi būti šilti, patogūs ir nepraleidžiantys vandens. Kėdė – patogiam sėdėjimui ir miegui (jei pavyks), taip pat turi būti patogi.

Žvejyba žiemą turi tam tikrų subtilybių:

Srovėje reiktų turėti sunkesnius svarelius (Kuršių mariose – 50-60 gr.);

Be srovės – 20 gr.;

Mažiausias atstumas tarp ekečių – 50 cm;

Atsargai reikia turėti 2-, 3-, 4- kablių sistemėles (jei labai susipainiosi – pjauk ir keisk) ir nepamiršti apie svarelius (būna daug praradimų);

Būti kuo toliau nuo triukšmaujančių „šumaherių“ kelių;

Reikia turėti gerą kompanioną (priešingu atveju žvejyba pavirs košmaru).

Pastaba (praktiška): jei kimba – užteks vienos meškerės.

Ne pro šalį turėti termometrą ir gero maisto bei arbatos. Manot per daug? Aš gi nesiūlau imti televizoriaus. Vienintelio, ko aš pasigedau Lietuvoje – neradau portatyvinės dujinės šašlykinės, kuri taip pat labai praverstų.

1.2       Stintų žvejyba pavasarį (vasaris-kovas)

Galima pasilepinti „agurkėlių“ žūkle ir pavasarį. Žvejoti galima Kuršių mariose. Tiesa, į sezono pabaigą eina tokia smulkmė, kad užkirsti buvo įmanoma tik kas antrą, trečią kibimą. Jau daugelis patelių be ikrų. Man teko žvejoti stintą stiprioje srovėje, naudojant iki 120 gr. svarelius. (paprastai – 2 uncijų). Per vieną žvejybą tekdavo prarasti iki 10 vnt . svarelių ir sistemėlių. Naktį naudojome švytinčius (fluorescensinius ) kabliukus sistemėlėje. Geresnis kibimas ten, kur nėra srovės. Būdavo, kad geras kibimas prasidėdavo būtent naktį, tad niekaip neapsieisi be prožektoriaus su akumuliatoriumi – pašviesti sistemėles ar ką nors pataisyti, išnarplioti.

 2.      Žvejyba su dugnine stovinčiame vandenyje

Karšiai, karosai, plotkės..

„Lesyklėlės“ 20-30 gr., gali būti uždaros. 2 kabliukai, pavadėlis ~ 30-40 cm., kad nesusipintų tarpusavyje. Paprastai ant meškerės galiuko tvirtinamas skambutis, jei žvejojama naktį – ir su šviesele Labai didelę reikšmę turi kabliuko numeris. Suklysi – nepagausi. Pašarams mesti naudoju timpą. Naktį reiktų pasirūpinti prožektoriumi su akumuliatoriumi. Buvau, bandžiau, tačiau nieko nepagavau. Viskas ateityje...

3.       Žvejyba su plūdine meškere stovinčiame vandenyje iš valties

Valtis pririšta tvirtai ir nejuda (2 inkarais). Optimaliausia naudoti 5-7 m. ilgio meškeres. Gylis atitinkamai – 5-7 m. Orientacijai ir vietai pasižymėti galima naudoti „popkę“ ant vandens. Plūdurą galima pasidaryti iš plastikinio butelio, pririšti virvute su svareliu. Matosi tik viršus. Šalia mėtomų pašarų reiktų taikyti užmesti ir kabliuką su masalu. Jei teisingai pasirinksi pašarus, kabliukus ir masalą – laimikis garantuotas. Teko pagauti iki 4 kg sveriantį....

 

4.       Žvejyba dugnine srovėje

„Lesyklėlės“ – po 100 gr. Mėtyti reikia toli. Tada patogiai įsitaisyti kėdėje ir lauki. Dažnai lauki nakties, nes tada geriausiai kimba karšiai. Švytuoklė, skambučiai, prožektorius su akumuliatoriumi. Ilgas laukimas ir .. bus ar ne? Aš asmeniškai taip dar nieko nepagavau, nors bandžiau ne kartą.

5.      Strimelių žvejyba

Mylimiausia mano žvejyba. Čia būna visko, tad būtinas geras fizinis pasiruošimas (dažnai žvejojama ant slidžių akmenų), paskaičiuota rizika ir neišsenkantis optimizmas. Žmonės, tiksliau užkietėją žvejai, visai nežiūri į didelius atstumus. Važiuoja iš Vilniaus, Kauno, Ukmergės . Masalas – karpis, karšis, krevetės ..

Balti ilgi kabliukai. Sistemėlės – po 4, 5, 6 vnt. Meti ir trauki, meti ir trauki. Gyvas pasipriešinimas – juda, plaukia į šoną, šoka be perstojo. Būna, trauki visą girliandą iš 6-7, o į kibirą patenka 3-4. Jei gerai kimba – iš dviejų sistemėlių po 5 vnt. darai vieną iš 10 (sukabini). Jūra neduoda ramybės – bangos eina viena po kitos, vanduo bando apsemti, netoli iki apipylimo. Kimba – laikas bėga nepastebimai – tik spėk traukti.

Vienintelis nemalonumas – šiukšlių užkabinimai. Prarandi nemažai sistemėlių, svarelių, laiko ir nervų. Retai, bet būna, kada užkabini ir ištrauki savo ar svetimą sistimėlę.

6.      Grundalų žvejyba (gegužė)

Palangos tiltas, Smiltynė, Melnragė ...

Prasideda prieš vasaros sezono atidarymą. Kibimo metu tiek daug žvejų, kad nėra kur įsisprausti. Būriai žvejų ant jūros tilto plūsta ne vieną savaitę.

Viena meškerė, du kabliukai su raudoną virvele. Masalas – viščiuko širdelės arba skrandukai. Jei kimba, ir dar du iškart – pajusit tikrą svorį! Geresnio adrenalino gavimo būdo man neteko pajusti. Proceso metu pajunti, kaip tave užvaldo azartas.

Kibiras su 17 kg grundalų per nepilną dieną – neblogas laimikis. Grundalų gaudymas nėra ribojamas – labai patinka užkietėjusiems žvejams. Šios žuvys neišvaizdžios, bet skonis ... Ypatingai skanios rūkytos.


Nervai, nervai, nervai ..

Pažįstu užkietėjusius žvejus, kuriems prieš žvejyba sunku užmigti . Vienas geras pažįstamas prieš žvejybą, visai negali miegoti. Matyt širdyje nuolat verda noras, aistra, nepasotinamas žvejo apetitas.

Nepaisant to, pabaigai noriu pasakyti, kad žvejoti – sveika. Paprastai mažai judu, neblogas apetitas..
Svoris, kosulys, nėra kuo užsiimti ...O žvejyba leido numesti iki 10 kg, dingo kosulys, po žvejybos visada puiki nuotaika.

Dar kartą noriu pabrėžti – nesu žvejys profesionalas, todėl ir mano pastebėjimai – labiau mėgėjiški. Tad, jei turite kokių rimtesnių patarimų ar sėkmės receptų, pasidalinkite.


Vladas

Prim.lt