|
|
Kuo gripas skiriasi nuo peršalimo
|
Šaltasis sezonas jau įsibėgėjo – tuo pačiu prasidėjo ir ligų metas. Sušalai nosį ir už poros dienų krenti lovon bei gydaisi. Dažniausios šaltojo sezono ligos – gripas ir peršalimas. Apie jas kalbame su Šiaulių visuomenės sveikatos biuro (ŠVSB) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Kulikauskiene.
Gripas ir peršalimas
Pasak D. Kulikauskienės, gripas – tai ūmi infekcinė liga pasireiškianti karščiavimu (aukštesne nei 38 °C kūno temperatūra), raumenų, galvos, gerklės skausmais, sausu kosuliu, šaltkrėčiu, nuovargiu, silpnumu. Rečiau pasitaikantys gripo simptomai – sloga, užgulusi nosis, akių obuolių skausmai, akių jautrumas šviesai, vėmimas, viduriavimas.
Gripo infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Gali būti ir sveikų viruso nešiotojų. Gripo virusai lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar kalbant. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į žmogaus organizmą virusas patenka įkvėpus arba nešvariomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę. Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val., dažniausiai per 48 val.
Štai peršalimui būdingas nestiprus karščiavimas (apie 37 ºC), švelnus kosulys, sloga, čiaudulys.
Gripo ir peršalimo skirtumai
„Gripas nuo peršalimo skiriasi tuo, kad gripui būdinga labai staigi ligos pradžia, prasidedanti aukšta temperatūra. Peršalimo simptomų pradžia būna laipsniška, būdingas nedidelis karščiavimas“, – sako ŠVSB specialistė.
Pasak jos, peršalimui nebūdingi raumenų skausmai. Peršalus kosulys būna švelnus, o gripo atveju – sausas ir dažnas. Ligos trukmė peršalus yra 3–4 dienos, gripu būdinga sirgti ilgiau, t. y. apie 6–7 dienas.
„Gripas yra pavojingas dėl galimų komplikacijų. Dažniausiai pasitaikančios komplikacijos – bakterijų sukeltas plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitai, pūlingi vidurinės ausies uždegimai“, – teigia D. Kulikauskienė.
Specialistė išskiria ir pavojingiausias komplikacijas – tai lėtinių ligų paūmėjimai, dažniausiai plaučių ir širdies-kraujotakos ligų. Retesnės, bet labai gyvybei pavojingos komplikacijos – širdies raumens uždegimas, galvos smegenų dangalų uždegimas, inkstų pažeidimai. Dažnai šios komplikacijos būna mirtinos.
Gydymas ir prevencija
D. Kulikauskienė sako, kad susirgus gripu visada būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„O pagrindinė priemonė apsisauganti nuo gripo infekcijos – skiepai. Laiku pasiskiepijus išvengiama sunkaus susirgimo ir galimų komplikacijų. Skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo epideminiam pakilimui, geriausia – spalio-lapkričio mėnesiais. Imunitetas nuo gripo viruso susiformuoja vidutiniškai per 2 savaites nuo pasiskiepijimo“, – aiškina ŠVSB specialistė.
Ypač pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama šioms rizikos grupėms priklausantiems asmenims: nėščiosioms, 65 m. ir vyresniems asmenims, visiems asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis (nepriklausomai nuo jų amžiaus), asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Minėtoms rizikos grupėms priklausantys asmenys skiepijami valstybės biudžeto lėšomis finansuojama sezoninio gripo vakcina (nemokamai), kuri jau yra pristatyta į visas Šiaulių apskrities asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Kiti asmenys skiepijami savo arba darbdavio lėšomis apmokama sezoninio gripo vakcina. Visi norintys pasiskiepyti turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
„Jei susirgote gripu, gydymui yra skiriami antivirusiniai vaistai, kurie gali ligos simptomus padaryti švelnesnius ir padėti greičiau pasveikti. Tuo tarpu nuo peršalimo specifinio gydymo nėra. Gydymas simptominis“, – teigia D. Kulikauskienė.
ŠVSB rekomendacijos gyventojams
Gripo sezono metu gyventojams taip pat rekomenduojama stiprinti organizmo imuninę sistemą sportuojant, grūdinantis, būnant daugiau ore, valgant daugiau vaisių, daržovių. Svarbu pasirinkti tinkamus, atsižvelgiant į oro sąlygas, drabužius ir apavą. Dažniau vėdinkite ir drėgnu būdu valykite patalpas (ypač jei jose gyvena, dirba ar lankosi daug žmonių).
Reguliariai plaukite rankas su muilu arba naudokite rankų dezinfekcijos priemones (pvz. dezinfekuojančias servetėles rankoms), ypač nusikosėję ar nusičiaudėję, o panaudotas nosinaites nedelsdami išmeskite tam skirtose vietose. Stenkitės neliesti akių, nosies ir burnos, ypač neplautomis rankomis.
Venkite kontakto su sergančiaisiais, o susirgus rekomenduojama likti namuose, nevykti į darbą, ugdymo įstaigas, kreiptis į medikus dėl gydymo paskyrimo.
