Neįgalumo lygio nustatymo kaina Alytuje

Kai kam gal bus įdomu, ką gi veikė Dzykūnas šią vasarą.  Vienas iš milžiniškų šamų, kurie anksčiau buvo užkibę ant Dzykūno meškerės, pagaliau išgaišo. Gal nuo karščio, gal nuo nusekusio vandenio. Negyva žuvis buvo rasta už 500 metrų nuo Nemunaičio miestelio. 1,6 metro šamas galėjo sverti apie 30 kilogramų. Dabar vietos gyventojai tikisi, kad jau galės ramiai maudytis ir niekas daugiau nevartys valčių. Tiesa, nedaug kas žino, kad Dzykūnui buvo užkibęs ir antras milžinas su aštriais dantimis. Dzykūnas šią didesnę už žmogų žuvį matė visai prieš save, tačiau net ir toks stipruolis nesiryžo šokti į vandenį susigrumti su šia žuvimi. Todėl besimaudantiems prie Nemunaičio dar nereikėtų labai džiaugtis. Dzykūnas nusipirko tvirtą spiningą, bet ar pavyks jam pagaut šį aštriadantį siaubūną?

 Ką dar veikė Dzykūnas? Grybų buvo nedaug, todėl per didelius vargus surinktų grybų likutį jis padalijo į 4 lygias dalis ir užšaldė. Valgys tik kartą per mėnesį. Kitokių gėrybių miškuose irgi buvo nedaug. Pavyko prisirinkt tik aviečių ir truputį žemuogių. Tiesa buvo nemažai obuolių, todėl Dzykūnas užsiraugė vyno. Bet miškais vėl  atkeliavo ruduo ir pasiekė Dykūno bunkerį, kuris įrengtas vienoje sunkiai pasiekiamoje pelkės saloje. Žinoma, aplinkinė teritorija dėl viso pikto užminuota. Tačiau šiais metais nuo sausros net ir pelkės išdžiūvo. Todėl Dzykūnas patikrino sprogdiklius ir užpylė užtaisus nauju trotilu. Paskui nusileido į savo bunkerį. Atsidarė šaldytuvą, nors ir žinojo, kad alaus atsargos baigėsi dar per karščius. Samagonas seniai išgertas, o dar taip norisi ir konjako paragaut. Todėl Dzykūnas ėmė sukt galvą, kaip čia jam teks atlaikyt žiemą. Neįgalumo grupei pirkti pinigų gali ir neužtekti. Tiesa, vasarą jis bandė laimę loterijoje „Perlinis protezas“, tačiau net ir biuletenio nelaimėjo, jau nekalbant apie grupę. Taip besvarstant, netikėtai suskambo telefonas. Paskambino iš rizikingojo susisiekimo ministerijos pensijų fondo „Be atšvaito“. Reikia grupės – prašom! Pasirašot rizikingąją sutartį ir gulat juodai apsirengę ant kelio. Va čia tai idėja, apsidžiaugė siaubūnas. Kuo aš blogesnis už savo pusbrolį Dzyvulį, kuris uždarbiauja Amerikoje, surengęs atrakciją ir ima pinigus iš smalsuolių, norinčių pervažiuoti per žmogų ir patraiškyti kaulus. Deja, tik kartą ir pats persistengė ir atsidūrė ligoninėje, kai vienas supykęs jankis gerokai patrynė Dzyvulio šonus su dideliu traktorium. Tą naktį Dzykūnas miegojo gerai ir jam jau sapnavosi dideli buteliai konjako ir degtinės. Šypsodamasis jis vis šnabždėjo seną eilėraštį:

„Tinginys tik šitaip laka
Alų, vyną ir konjaką
Ir taurelė jam karti
Sukasi aplink pati“ 

 Kitą dieną jis susirado juodus rūbus ir nekantriai laukė nakties. Naktį jis nuėjo prie autostrados ir pasirinkęs vietą atsigulė ant kelio. Na ir traiškė, lamdė Dzykūną lekiančios mašinos. „Koks didelis katinas čia guli“ – keikė vieni vairuotojai. „Iš kur čia toks didelis ežys atsirado“ – keikė kiti. Nelaimei, Dzykūnas, begulėdamas ir taip masažuojamas, ėmė ir užmigo. Neilgai gal miegojo, bet buvo pažadintas „bumcikų“ – garsios muzikos. Dzykūnas pakėlė galvą ir apsidairė: nieko nematyt. Tačiau greitai jis suprato, kad „bumcikai“ sklinda iš šalia esančio griovio. Siaubūnas atsikėlė ir nuėjo prie griovio pasižiūrėt. Griovyje jis pamatė sulamdytą apsivertusią mašiną. Pasirodo, kažkokie bachūrai tą naktį pritrūko šnapso. Važiavo link parduotuvės dideliu greičiu ir savo nelaimei nepamatė miegančio ant kelio Dzykūno. Siaubūnas suprato, kad jam laikas iš čia pasitraukt, o savo sumanymą geriau pratęst po kelių dienų. Kaip tarė, taip ir padarė. Po kurio laiko jis vėl apsirengė juodais rūbais ir atėjo į tą vietą. Tačiau čia jo laukė siurprizas. Čia stovėjo naujas, blizgantis ir švytintis kelio ženklas – „Avaringas ruožas“. Tai pamatęs Dzykūnas nusispjovė ir nutarė ieškoti kitų būdų neįgalumo grupei gauti.

 Parėjęs prie savo bunkerio jis išsikasė dėžutę, kurioje laikė vargingai sutaupytus pinigus grupės pirkimui. Deja, ten tebuvo tik keli eurai. Siaubūnas suprato, kad už tokią menką sumą jis grupės nenusipirks. Tačiau kaip ten bebūtų, pabandysiu – ir ryžosi šiam desperatiškam žingsniui. Rytojaus dieną jis nuvažiavo į Alytų ir kulniavo link mažo rudo namuko ligoninės sode, kur įsikūrusi neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba. Tačiau beeidamas nuo autobusų stoties Dzykūnas užsuko į parduotuvę ir nusipirko butelį „trauktinės“ – bus ant drąsos. Išmaukęs butelį jis tikrai pasijuto drąsiau. Tačiau, kai pasiekė Tvirtovės gatvę, jį apėmė nerimas. Išsitraukė nosinę, kurioje buvo susirišęs savo biudžetą. „– O varge, ten tik keli eurai“ – net atsirėmė į ligoninės tvorą. „Ką daryt?“ – desperatiškai svarstė Dykūnas. Tačiau galiausiai ryžtingai nusprendė eit ir prašyt grupės.

 Vyriausiasis specialistas nekantriai barbeno pirštais į stalą: „ ­– Ką gi šį kartą pasakysi, Dzykūne?“. Dzykūnas nepasakė nieko. Jis išsiėmė iš kišenės vinį, plaktuką ir prisikalė prie stalo liežuvį. Pradžioje galvojo prisikalt pimpalą, bet paskui pimpalo pagailėjo. Supykęs vyriausiasis specialistas pašoko ir sugriebęs Dzykūną už kupros taip stipriai truktelėjo, kad šio liežuvis plyšo į dvi dalis. Nutempė link durų ir spyriu į užpakalį išstūmė siaubūną laukt. Nuo šiol Dzykūno liežuvis kaip gyvatės – iš dviejų dalių. Kartais prie mažojo namuko durų rūkantis vyriausiasis specialistas pajuokauna, jei pamato pro šalį Tvirtovės gatve einantį Dzykūną: „ – Gal dar vinių paskolint?“.  

 Statistika ir patarimai sveikuoliams mokesčių mokėtojams. Sodros skola 2015 metų lapkritį siekė 3.6417 milijardų €. „Sodros“ skola liudija, kad net ir sveikuoliai pensijos sulauks ne visi... Problemos sprendimas paprastas – bus tolinamas pensijinis amžius. Todėl visiems šitiems darbo klasės didvyriams, kaupiantiems pensijas į visokius fondus reiktų pagalvot ir apie fondą grupės pirkimui. Nes jei kartais apsirgtumėt, nesitikėkit, kad gausit pašalpą. Norint gauti neįgalumo grupę, jums reikės didžiulių pinigų. Todėl verta pasirašyti sutartį su neįgalumo grupės pirkimo fondu. Smulkesnę informaciją rasite mūsų tinklapyje www.ngpf.lt.