|
|
Pats nesėkmingiausias automobilis Didžiojoje Britanijoje
|
Šiandien pakalbėsime apie automobilį, kuris kadaise buvo gaminamas Ūkanotame Albione, tačiau šiandien jo pavadinimą prisimena tik vienas kitas. Tai – „Allard Clipper“, labai dažnai į negražiausių ir nepopuliariausių modelių reitingus patenkantis automobilis.
Ilgą laiką britų prekių ženklas „Allard“ garsėjo puikiais, lengvais automobilių kėbulais, puikiai derančiais su amerikietiškų variklių galia. Jų sukurtas „J2“, Le Mano lenktynėse iškovojęs 3 vietą, tapo legenda. Teigiama, kad pats Kerolis Šelbis, kurdamas savo „Cobra“, įkvėpimo sėmėsi būtent iš „J2“ modelio.
Tik buvo vienas niuansas – „Allard“ niekada nepardavinėjo automobilių dideliais kiekiais, tad praūžus Antram Pasauliniam karui įmonės vadovai nusprendė ieškoti naujų rinkų. Buvo nuspręsta taikyti į augančių mikro automobilių rinką. Didžiojoje Britanijoje smarkiai augo triciklų – pigių transporto priemonių, kurių vairavimui nereikėjo vairuotojo pažymėjimo, populiarumas.
1953 m. „Allard“ sudarė aljansą su įmone „Powerdrive“. Pastaroji įmonė turėjo sukurti naujojo automobilio dizainą, o „Allard“ – važiuoklę ir mechaninius mazgus. Dizaineris, tūlas ponas Tangi, tikėtina, šiandien džiaugiasi, kad jo vardo istorija neprisimena, nes jo sukurta transporto priemonė labiau primena du suspaustus pontonus su stogu.
Paskubomis buvo surinkta ir važiuoklė. Norėdama sumažinti išlaidas, „Allard“ „sukūrė“ važiuoklę iš kitų transporto priemonių dalių. Joje buvo galima rasti „BSA“ motociklų mazgus, „Ford“ vairo mechanizmą ir „Morris Minor“ stabdžius. Laiko patikrintas 350 cc 8 AG variklis „Villiers“ diržiniu prievadu buvo sujungtas tik su vienu galiniu ratu. Taip buvo sutaupyta diferencialo, paskirstančio variklio galią abiem ratams, sąskaita. Mažinant svorį korpusas buvo pagamintas iš stiklo pluošto audinio. Beje, tai buvo revoliucinis sprendimas, nes iki tol nė vienas britų automobilis nebuvo gaminamas iš plastiko.
Kėbulo gamyba buvo patikėta lėktuvų korpusus gaminančiai įmonei, pažadėjusiai, kad gamyba bus labai pigi. Korpuso šabloną rankomis sukūrė moteris, kurios vardo istorija taip pat nepamena, ir jau po poros mėnesių pasaulį išvydo pirmas prototipas.
Pradžioje atrodė, kad sumanymas pavyko. Londone netgi atsirado salonas, norintis prekiauti naujove. Tiesa, automobilis nebuvo išbaigtas – trivietė sėdynė kabinoje ir papildoma, atlenkiama sėdynė vaikams, durelės – tik iš keleivio pusės, paprasta elektros instaliacija, posūkių nebuvimas. Tiesa, dėl mažos kainos „Allard“ buvo konkurencingas ir galėjo konkuruoti su kitomis to meto transporto priemonėmis.
1955 m., kai buvo surinkta 20 automobilių, kėbulus gaminanti įmonė nusprendė, kad jos paslaugos kainuoja dvigubai brangiau. Kėbulų gamyba ir taip buvo lėtas bei varginantis procesas – pagamintus kėbulus iš gamintojo į „Allard“ surinkimo cechus gabeno po vieną. Iš 20 surinktų automobilių, „Allard“ pavyko parduoti tik kelis, bet ir tai kalbama, kad jie buvo grąžinti dėl perkaitusių variklių ir kitų problemų.
Dėl dvigubai išaugusių plastikinių kėbulų gamybos kainų ir klientų trūkumo, „Clipper“ projektas buvo nutrauktas. Mūsų dienų sulaukė tik 3 tokie automobiliai. Tikėtina, kad tai visi egzemplioriai, kurie buvo parduoti. Du modelius įsigijo Anglijos gyventojai, vieną – Vokietijos pilietis.
„Allard Clipper“ laikomas prasčiausiu visų laikų britišku automobiliu, aplenkusiu net tokį modelį, kaip „Reliant Robin“. Nepaisant to, daugelis pripažįsta, kad jo dizainas turėjo savo šarmo. Tai – savotiškas mikro automobilių pradininkas. Vienas toks pamirštas modelis praėjusio amžiaus pabaigoje buvo rastas paliktas miške, bet kol atskubėjo kolekcionieriai, traktorius automobilio likučius buvo įpresavęs į gruntą...
„Powerdrive“, „Allard“ partneris, ir toliau kūrė mikro automobilius. Jis netgi sukūrė teisingos konfigūracijos (du ratai priekyje, vienas – gale) triciklą. Didelio populiarumo jis nesulaukė, tačiau bent jau jo išvaizda nekėlė kitiems eismo dalyviams nuostabos.
Nuotraukos gamintojo ©
Paruošta pagal užsienio spaudą
Prim.lt
