Skolintis verčia ne tik pinigų stygius

Kartais norisi turėti tiek daug, o nusipirkti nėra už ką. Tokiais atvejais belieka susiveržti diržus, atsisakyti naujų pirkinių, imti greituosius kreditus, paskolą iš tėvų, draugų ar bankų. Aišku, geriau, kai tenka skolintis apgalvotai, o ne patyrus netikėtų išlaidų ar nuostolių.

Vieno specializuoto paskolų banko užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad ne visi gyventojai skolinasi tiek, kiek reikia.

Tuo tarpu Centrinės ir Rytų Europos šalyse atlikta finansų grupės „International Personal Finance“ (IPF) klientų apklausa parodė, kad vyrai ir moterys paskolą ima dėl skirtingų priežasčių.

Ne visi skolinasi atsakingai

Šiauliečiai ne visada priima apgalvotus finansinius sprendimus. Apklausos rezultatai parodė, kad Šiauliai yra tarp trijų didžiųjų miestų, kuriuose skolinamasi nežinant, kokios tiksliai sumos reikėtų konkrečiam daiktui ar paslaugai įsigyti.

Tarp teigiančių, kad paskolos sumos sprendimą priimtų gerai apgalvoję, daugiausia jaunų žmonių iki 29 m. Nepaisant to, kas trečias (38 proc.) šios amžiaus grupės atstovas vis dar skolinasi daugiau, nei reikia.

Reikiamą sumą geriausiai apgalvoja vyriausio amžiaus žmonės. Tarp 60 – 69 m. sulaukusių gyventojų tik 5 proc. teigė, kad yra pasiskolinę daugiau, negu reikėjo.

Greitųjų kreditų įmonės korporatyvinių reikalų vadovės Lauros Puidokaitės teigimu, vertinant bendrą Lietuvos banko statistiką dabar paskolų sektorius šiek tiek stabilizavosi.
„Paskolų populiarumo bumas išaugo tada, kai ekonomika pradėjo kilti, tada žmonės dažniausiai imdavo paskolas būstams. Vėliau, prasidėjus krizei, žmonės ėmė paskolas, nes jos buvo lengvai dalijamos“, – informuoja L. Puidokaitė.

Anot jos, tuomet paskolos dalytos lengvai, nes paskolų sektorius nebuvo taip griežtai reguliuojamas. Viskas pasikeitė tik tada, kai priežiūros ėmėsi Lietuvos bankas. Tuomet situacija stabilizavosi ir dabar nebegalima sakyti, kad žmonių, imančių paskolą, daugėja.

Moterų ir vyrų norai skiriasi

Atlikus atskirą tyrimą paaiškėjo, kad žmonių sprendimui imti paskolą ar ne, įtakos turi ne tik amžius. Pasirodo, vyrai ir moterys skolinasi dėl skirtingų priežasčių.

Pavyzdžiui, moterys paskolą imtų būsto tobulinimui, sveikatos išlaidoms padengti, užklupus netikėtoms išlaidoms. Tuo tarpu vyrai – automobiliui, jau turimų skolų grąžinimui.

Abiejų lyčių nuomonės sutaptų tik imant paskolą gyvenamosios vietos gerinimui.

„Negalime teigti, kad moterys ir vyrai skolinasi dėl visiškai skirtingų priežasčių, tačiau tam tikri prioritetai matomi. Iš viso dėl paskolos kreiptųsi 45 proc. moterų ir 55 proc. vyrų. Todėl galime sakyti, kad vyrai dėl paskolos kreipiasi šiek tiek dažniau nei moterys“, – išskiria specialistė.

Apklausoje dalyvavusios moterys dažniau teigė, jog joms prieš imant paskolą svarbu būti tikroms, kad pajėgs ją grąžinti. Taip pat jos gerokai dažniau domisi bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Be to, moterys labiau nei vyrai pasveria, ar joms iš tiesų reikia paskolos. Galbūt tai rodo atsakingesnį moterų požiūrį į finansus.

„Absoliutinti, kad moterys labai atsakingos, o vyrai – ne, negalime. Tačiau jos iš tiesų užduoda daugiau klausimų, ir nebūtinai tik iškilus problemoms, yra labiau linkusios prižiūrėti šeimos biudžetą“, – sako L. Puidokaitė.

Ragina įsivertinti finansinę situaciją

Nepaisant skirtingų lyčių norų, paskolų ėmimo sąlygos visiems vienodos. Tad ką reikia žinoti prieš imant paskolą?

Pašnekovė atsako, kad Lietuvos bankas yra nustatęs tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, žmogus negali pasiskolinti daugiau nei 40 proc. nuo jo bendrų pajamų. Prieš imdamas paskolą turi įsivertinti, ar gali sau tai leisti. Peržiūrėti, kokios yra turimos pajamos, išlaidos, išsiaiškinti, ar tikrai galės paskolą grąžinti.

Taip pat būtina atidžiai perskaityti sutartį ir laikytis finansinių įsipareigojimų.

„Suprantame, kad vartojimo paskolų sutartys yra ilgos, daug kas parašyta mažomis raidėmis. Tačiau jūs galite paprašyti pačios įmonės ar kredito tarpininko supažindinti su pagrindinėmis paskolos sąlygomis“, – akcentuoja korporatyvinių reikalų vadovė.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kas nutiktų, jeigu susidūrus su trumpalaikiais ar ilgalaikiais rūpesčiais, paskolos nebeišeitų grąžinti. Tai vienas svarbiausių akcentų sutartyje. Svarbu įsivertinti, ar galėsite laiku mokėti įmokas pagal dabartinius savo įsipareigojimus.

Nepatartina imti paskolos, kad galėtumėte padengti ankstesnę. Tokiu atveju prarasite daugiau, nei norėtumėte bei įsisuksite į užburtą ratą.

Ne visada verta skolą grąžinti anksčiau

Specialistės teigimu, reikėtų vengti spontaniškų ir impulsyvių sprendimų.

„Dabar galima pasiskolinti labai greitai. Svarbu viską gerai apmąstyti, neskubėti. Pasitaiko atvejų, kai žmogus pas mus pasiskolina ir po valandos sako, jog paskolos nebenori. Todėl labai svarbu iš anksto apsvarstyti, ar tos paskolos jums iš tiesų reikia“, – pabrėžia L. Puidokaitė.

Pasiskolinę asmenys dažnai susiduria ir su klausimu, ar galima pinigus grąžinti anksčiau laiko, nei numatyta. Pašnekovė pataria tokiais atvejais išlikti racionaliems, tiksliai įvertinti savo galimybes. Jeigu paaiškėja, kad galite sau leisti pinigus grąžinti anksčiau, nei numatyta grafike, tada nėra jokių priežasčių to nedaryti.

„Kartais būna, kad žmogus paskuba ir įmokas sumoka anksčiau laiko, o po to vėluoja sumokėti laiku. Nesilaikant grafiko ar ištikus finansinėms problemoms, žmogus nebesugeba sekti palūkanų. Dėl to reikia tiksliai įsivertinti savo situaciją“, – rekomenduoja korporatyvinių reikalų vadovė.

Lietuviai nemėgsta likti skolingi

Vis dėlto, lyginant su kitomis šalimis, lietuviai vieni mažiausiai prasiskolinusių Europoje. Be to, dėl turimų skolų jaučiasi nepatogiausiai. Tokius duomenis atskleidžia vienos gyvybės draudimo bendrovės užsakymu atliktas tarptautinis tyrimas.

Tyrimo duomenimis, 79 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimos skolos neleidžia gyventi patogiai. Iš 17 tyrime dalyvavusių pasaulio valstybių lietuviai labiausiai išsiskiria neigiama nuomone apie įsiskolinimus – kad turimos skolos kelia nepatogumų mano tik 10 proc. prancūzų, 24 proc. britų, 35 proc. amerikiečių.

Be to, lietuviai ne tik nepatogiausiai jaučiasi turėdami skolų, bet ir labiausiai stengiasi kuo greičiau atsikratyti jų naštos. Tik 31 proc. italų, 36 proc. ispanų, 34 proc. britų skolų grąžinimui teikia prioritetą.

Skolinasi rečiau nei europiečiai

Mūsų šalies gyventojai turi mažiausią skolų lygį visoje Europos Sąjungoje, tai rodo ir oficiali statistika. „Eurostat“ duomenimis, lietuvių skolos sudaro tik 35 proc. jų gaunamų pajamų. O štai estų skolos yra daugiau nei dvigubai didesnės ir sudaro 72 proc. jų pajamų, latvių – 49 proc., o britų – net 128 proc. pajamų.

Lietuviai išsiskiria Europoje ir pagal skolos lygį lyginant su BVP. Pavyzdžiui, jei lietuvių įsiskolinimai siekia tik 22 proc. šalies bendrojo vidaus produkto, tai Estijoje ir Latvijoje šis rodiklis atitinkamai siekia 39 ir 29 proc. BVP.

„Lietuvos gyventojai kur kas rečiau nei vakariečiai finansų stygiaus problemą sprendžia skolindamiesi. Finansų sistema Lietuvoje dar palyginti jauna, todėl ir gyventojų požiūris į skolinimąsi yra pakankamai konservatyvus. Tačiau reikia pabrėžti, kad mažas skolų lygis yra sveikos ekonomikos ženklas, todėl esame labiau pasirengę galimiems ekonominiams sukrėtimams“, – pabrėžia vienos gyvybės draudimo bendrovės Šiaulių skyriaus vadovė Laimutė Stučkavienė.

Vadovės nuomone, imti paskolą verta ne visada: „Pirmiausia reikia suprasti, kad skolintus pinigus reikės grąžinti už tai mokant palūkanas. Šį žingsnį reikia žengti ypač atsakingai, įvertinus savo galimybes tą skolą grąžinti. Prieš žengiant žingsnį ir imant paskolą vertėtų iš anksto susitaupyti bent dalį pinigų, kad finansinė našta pasiskolinus būtų mažesnė“, – pataria L. Stučkavienė.
Anot jos, kur kas efektyviau yra pirmiausia išsiugdyti poreikį kaupti lėšas, reguliariai atidėti pinigų ir taip sutaupyti dideliam pirkiniui, atostogoms, vaikų mokslams, senatvei. Tuomet ir skolintis nereikės.