|
|
Šuns grožis gali suklaidinti šeimininką
|
Kai žmogus nutaria įsigyti šunį, prie džiaugsmingų rūpesčių prisideda ir daug klausimų: ar naujasis augintinis nekels namuose problemų. Jakovo veterinarijos centro vadovas, veterinarijos mokslų daktaras Jakovas Šengautas padės jas išsklaidyti.
„Manęs, kaip veterinaro, būsimi šeimininkai labai dažnai klausia, kokį šunį pirkti. Atvirai sakau, kad negaliu atsakyti į šį klausimą, tačiau galiu patarti, kokio šuns nereikia pirkti, – teigė centro vadovas. – Nenorėčiau vardyti veislių, tačiau priminsiu, jog yra tam tikrų šunų, kurių nereikėtų pirkti vien susižavėjus jų išvaizda. Pavyzdžiui, nuostabūs šunys prancūzų buldogai siaubingai knarkia. Ir tai būsimam šeimininkui reikia žinoti iš anksto, nes atsiradus namuose „prancūzui“, miegoti teks su knarkiančiu draugu. Tai gali tapti problema. Bet jeigu jūsų augintinis miegos kitame kambaryje, jam skirtoje vietoje, knarkimas nevargins.“
Selekcijos pasekmė
Pasak J. Šengauto, įsigyjant šunį dėl konkrečios jo veislės reikia būtinai tartis su specialistais. Be to, labai daug informacijos galima rasti internete. Veterinaro žodžiais, yra alergiją žmonėms keliančių keturkojų, kitoms veislėms būdingi specifiniai negalavimai, jiems reikalinga priežiūra. Reikia turėti galvoje, kad veisliniai šunys yra žmogaus selekcinio darbo pasekmė, tad kai kurios jų savybės būna labai specifinės: tarkime, šarpėjai, kurie yra labai gražūs, bet jų perteklinė oda turi būti nuolat akylai prižiūrima ir puoselėjama. „Dar kartą paminėsiu prancūzų buldogus. Ši veislė yra gana populiari, tad ir namuose jų laikoma nemažai. Pažiūrėję į šių šunų nuotraukas, darytas prieš 50 ar daugiau metų, matysime, kad jų galvos tada buvo daug mažesnės. Dabar jos, palyginti su kūnu, yra nenatūraliai didelės. Tai – selekcijos rezultatas. Ji privedė prie to, kad šios veislės kalaitės pačios jau nebeatsiveda šunyčių, mažyliai gimsta tik po cezario pjūvio. ["Kai sunegalavusį mažą šuniuką šeimininkas atveža pas mus, turime apie 500 gramų svorio problemų kamuoliuką", - sako veterinaras Jakovas Šengautas.] "Kai sunegalavusį mažą šuniuką šeimininkas atveža pas mus, turime apie 500 gramų svorio problemų kamuoliuką", - sako veterinaras Jakovas Šengautas.
Veterinaras prisiminė atvejį iš savo patirties, kai į Lietuvą atvykęs tailandiedis, čia apsigyvenęs ir vedęs lietuvę, į kliniką atvedė porą aborigeninės šarpėjų veislės šuniukų, atsivežtų iš gimtinės. Pasak Jakovo, šuniukai atrodė beveik taip pat, kaip ir tie, kuriuos esame įpratę matyti dabar, bet neturėjo tokio gausaus odos pertekliaus. „Veisėjai per ilgus metus „tobulina“ norimą šuns ypatybę, šiuo atveju – egzotiškai atrodančias šuns odos klostes. Dabar kone aštuoniasdešimties procentų šarpėjų odos klostės tokios didelės, kad krinta ant akių vokų ir šuo nebemato. Tenka daryti šuniui plastinę akių vokų operaciją“, – perspėjo specialistas. Taigi, būsimam šeimininkui būtina iš anksto pasidomėti šunų veislių ypatumais, kad vėliau nekiltų problemų.
Mažylis namuose
Veterinaras įsitikinęs, kad visi šunys, kurie nebus veisiami, turėtų būti sterilizuojami. Sprendžiant, kokios lyties šuniuką auginti, verta žinoti, kad patelės yra ramesnės, meilesnės negu patinėliai. Tačiau šie – gerokai energingesni, žaismingesni, pasirengę nuolat linksminti šeimininką ir su juo žaisti. Jaunam ir energingam žmogui patinėlis tiks geriau, su juo bus galimybė palakstyti lauke, pasportuoti mėtant kamuoliuką ar pagalį. Ramesniam šeimininkui kalytė būtų geresnis pasirinkimas.
„Mes, veterinarai, nerekomenduojame imti iš vados šuniukų anksčiau, nei jie sulaukia dviejų mėnesių, o kai kuriuos reikėtų nuo motinos atskirti dar vėliau. Tarkime, jorkšyro terjerai – jie tokie mažiukai ir trapūs, kad neturintis patirties žmogus net nežinos, kaip tokį mažylį paimti ant rankų ir nesužaloti.“ Veterinarijos centro vadovas juokavo, kad šuns įsikūrimą naujuose namuose jis skirsto į du etapus: pirmąsias penkias dienas ir visą likusį gyvenimą. Mažam šuniukui tenka išgyventi didžiulį stresą, kai yra atskiriamas nuo motinos ir atsiduria pas naujus šeimininkus. Kaip ir žmogui, šuniui stresas gali sukelti itin nemalonių pasekmių. „Mažylis juk nežino, kad važiuos į naujus namus, kur jį visi labai mylės. Kai labai mažam gyvūnėliui sukėliamas didelis stresas, silpsta jo imunitetas, kyla didesnė grėsmė susirgti. Be to, pirmomis savaitėmis jokiu būdu nereikėtų keisti šuniuko mitybos raciono. Atsakingas veisėjas naujam šeimininkui ne tik pasakys, kokios rūšies ėdalu jis maitino mažylį, bet ir įdės jo, kad užtektų, kol šeimininkas pats nusipirks.“ Todėl veterinaras rekomenduoja neskubėti mažo šuniuko atskirti nuo motinos, verčiau palaukti, kol jis sulauks bent dviejų mėnesių, ir pirmą savaitę jį prižiūrėti ypač akylai. Gal net pasiimti savaitę „šuns auginimo atostogų“.
Daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/Augintiniai/suns-grozis-gali-suklaidinti-seimininka/217059
© Lietuvos žinios
