|
|
|
|
2014 m. Vilniaus atviras aerobinės gimnastikos čempionatas
|
Krepšinis? Taip Lietuvoje visi žiūri krepšinio varžybas ir gali ilgai vardinti komandų ar rinktinės žaidėjų pavardes. Futbolas? Gal kiek mažiau, tačiau ši sporto šaka irgi populiari. Šiuo metu vykstančiam Pasaulio futbolo čempionatui net sumontuoti specialūs vieši ekranai. Ledo ritulys? Sporto šaka, kuri taip pat sulaukia nemažai dėmesio.
Gražu, kad mūsų tautiečiai domisi sportu ir patys aktyviai sportuoja, tačiau kiek liūdna, kad tuo pat metu šešėlyje lieka ne mažiau įdomios, bet taip neišreklamuotos sporto šakos. Nesvarbu apie kokį sportą kalbėsime, bet jei vyksta rungtynės ar čempionatai, aišku, kad į jas suvažiuos ne viena komanda, o aikštelėje (ringe, arenoje ir t.t.) vyks kovos. Bekompromisės, azartiškos, įtraukiančios. Kažkas džiaugsis pergale, kažkas turės iškęsti pralaimėjimo kartėlį. Sportinės aistros visur vienodos, tačiau jei vienas varžybas stebi pilnutėlės arenos, kitose pasirodo tik vienas kitas žiūrovas.
Tenka pripažinti, kad dėl apytuščių kai kurių čempionatų salių kalti ir patys organizatoriai. Pagirtina, kad žmonės stengiasi, sportuoja, treniruoja kitus, tačiau reikia nepamiršti ir apie savo sporto šakos ar savo organizuojamo čempionato pristatymą ir populiarinimą. Asmeniškai aš tik šiemet pirmą kartą išgirdau apie žmonių su fizine negalia tinklinio čempionatus, o šios varžybos, pasirodo, jau vyksta daugiau negu 10 metų.
Taip pat tik šiemet, prabėgusį savaitgalį, pirmą kartą išgirdau apie aerobinę gimnastiką, nors Lietuvoje sėkmingai veikia įvairios, sportininkus vienijančios federacijos.
Kita vertus, tenka pripažinti, kad ir mūsų žiniasklaida dažnai linkusi ignoruoti tai, kas neduoda, kad ir momentinių, bet didelių lankytojų srautų. Tikrai visi leidiniai aprašys Lietuvos krepšininkų pergales, aptarinės mažos mergaitės likimą, skubės rašyti apie iš balkono iškritusius paauglius ir t.t. Nes mūsų žmonėms to, deja, vis dar reikia.
Daugeliui nelaimės ar kylančios kainos žymiai įdomiau, negu, tarkim, prabėgusį savaitgalį Vilniuje, Tauro sporto mokykloje vykęs tarptautinis Lietuvos aerobinės gimnastikos čempionatas, sulaukęs dalyvių ne tik iš visų mūsų šalies miestų ir miestelių, bet ir svečių iš užsienio – iš Estijos ir Latvijos. Pasak čempionato organizatorių, dažnai į jį atvažiuoja ir latvių bei rusų sportininkai, tačiau šį kartą vieniems nebuvo patogi data, kiti, kaip apmaudžiai tai neskambėtų, laiku negavo vizų.
Norisi tikėti, kad kitais metais tokių nesklandumų nebekils ir varžybose dalyvaus dar daugiau komandų, nors ir šiemet jų buvo daugiau negu 20.
Man, kaip žmogui, pirmą kartą gyvai mačiusiam aerobinę gimnastiką, varžybos ir dalyvių pasirodymai paliko neišdildomą įspūdį. Iki šiol buvau matęs gimnastes per televizorių ar aerobikos užsiėmimus sporto klubuose, tačiau tai, ką išvydau Tauro sporto mokyklos salėje, sužavėjo. Net pačios jauniausios čempionato dalyvės, tiek besivaržiusios dėl apdovanojimų, tiek parengusios parodomąją programą, stebino atliekamų pratimų įvairove, kūno lankstumu, plastika ir puikiai suderintu sinchroniniu darbu. Šuoliai, apsisukimai, špagatai, ant pečių užsimestos kojos, kūlversčiai atgal veidu į priekį, pėdomis pasiekti pakaušiai ir dar daugybė judesių, kuriuos sunku būtų atkartoti, bet labai gražu stebėti iš šalies.
Vieno sportininko ar komandos pasirodymas trunka maždaug pusantros minutės, bet, pasak varžybų dalyvių, tai yra labai daug, nes per tą laiką sportininkas privalo parodyti teisėjams viską, ką sugeba. Nėra kada laukti, atidėlioti ar galvoti, kad dar bus proga pasitaisyti. Veikti reikia čia ir dabar, tad tam vieninteliam pasirodymui dalyviai ne tik įtemptai ruošiasi, bet ir atiduoda visas jėgas. Užtat žiūrovai, ypač tokie kaip aš, kurie dar nesupranta visų techninių varžybų niuansu, gali stebėti nepakartojamą ir ilgam įsimenamą reginį.
Visgi, kadangi tai buvo čempionatas, o ne parodomosios varžybos, vieni džiaugėsi pergale, kiti turėjo progos pagalvoti ko šį kartą pritrūko iki taip trokštamo podiumo. Apdovanojimų buvo daug – medalius ir diplomus gavo ne vienas varžybų dalyvis, buvo išrinktos ir geriausios komandos.
Jaunių kategorijoje pirmą vietą iškovojo Kauno Centro sporto mokykla, antri liko Vilniaus gimnastikos mokyklos atstovai, treti svečiai iš Baltarusijos - Minsko "NCHTDiM".
Komandiniais apdovanojimais džiaugėsi ir Kauno raj. ASU SK "Pilėnai" bei, antrą kart, Vilniaus gimnastikos mokykla.
Aišku, užlipti ant pakylos ir gauti tikrą medalį – labai smagu. Ypač, kai tau 6 – 7 metai. Smagu nugalėti ir esant vyresnio amžiaus, tačiau stebint vaikų emocijas, jų pastangas, draugišką vieni kitų palaikymą supranti, kad jauniesiems sportininkams dalyvavimas šiose varžybose buvo svarbesnis už bet kokį apdovanojimą. Belieka palinkėti jiems visiems naujų čempionatų, naujų puikių pasirodymų ir nuolat augančio žiūrovų skaičiaus. Jeigu jie iš „gaus“ tokius apdovanojimus, medaliai ir taurės juos tik papildys.
Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus
Prim.lt
