|
|
|
|
Praregėjimai.
|
Šiuolaikinio žmogaus gyvenime labai daug išorinio triukšmo: televizijos laidos ir žinios, radijo šou ir muzika, įvairi informacija internetu ir t.t.. Mes nuolat gyvename informaciniame triukšme.
Visa tai dažniausiai ne tik neturi jokios vertės, bet ir perpildo žmogaus sąmonę ir pasąmonę didžiuliu kiekiu atsitiktinės, neturinčios jokių ryšių, o kartais ir prieštaraujančios viena kitai informacijos.
Tai formuoja kaleidoskopinį mąstymą – chaotišką informacijos kratinį. Ir visi jame esantys vaizdiniai, svetimos nuomonės, nuostatos ir faktai sukuria supratingumo ir sąmoningumo iliuziją bei atbukina žmogaus gebėjimą savarankiškai mąstyti ir daryti savo išvadas.
Tai ypač ryšku dabartiniuose ginčuose: ten nėra laisvo, grįsto tikrais gyvenimo faktais loginio ar kritinio mąstymo, bet labai plačiai apeliuojama į šablonines citatas, įvairias autoritetų nuomones, straipsnius oficialioje spaudoje bei greitai pereinama į asmeniškumus ir emocinį spaudimą.
Kaleidoskopinio mąstymo paradoksas – žmonės neturi savo nuomonės ir pasaulėmatos, jie tik atkartoja kitų nuomones, bet.. skaito jas savomis ir yra įsitikinę, kad mąsto savarankiškai.
***********
Kai mes galvojame, kalbame arba kažką darome, mes aktyvuojame tam tikro dažnio (pozityvią arba negatyvią) jėgą – energiją. Tai visada sugrįžtanti pas jos “autorių” jėga, kuri gali būti ir pakeista, sušvelninta arba pristabdyta pačio žmogaus, pakeitus savo mintis ir elgesį.
Bet sugrįžta ji visada.. Ir sugrįžta ne tam, kad mus baustų ar baugintų, bet tam, kad suprastume savo veiksmų pasekmes, išmoktume atsakomybės už savo gyvenimą ir taptume harmonijos kūrėjais Žemėje. Tai priežasties-pasekmės dėsnis.
Aukštų vibracijų (pozityvi) energija žmogaus gyvenime – tai sveika psichika, vidinė ramybė, pozityvus bendravimas. Šios energijos kriterijai – šviesios mintys, džiaugsmas, pozityvus požiūris į gyvenimą, besąlygiška meilė ir dorovė, harmoninga sąveika su žmonėmis ir aplinka, pozityvios ateities nuostatos.
O negatyvių, arba – žemų vibracijų energija pritraukia į gyvenimą visą gamą negatyvių emocijų ir išgyvenimų, nesėkmes ir psichosomatinius negalavimus. Šios energijos kriterijai – negatyvios mintys ir emocijos, pesimistinis požiūris į gyvenimą (viskame matomas tik blogis), konfliktai su aplinkiniais, negatyvios ateities nuostatos (kai laukiama tik blogo).
Todėl verta kartkartėmis atlikti savo minčių “reviziją” ir išsivalyti nuo negatyvumo. Ne iš baimės dėl pasekmių, bet tam, kad taptume atsakingais gyvenimo kūrėjais ir būtume harmonijos šaltiniais sau, savo artimiesiems ir pasauliui.
************
Mes nuolat skubame – tai mūsų laikmečio ypatumas. Skubame ir dvasiniame augime, nes norime kuo greitesnių rezultatų. Ta2iau tai reikalauja ir laiko, ir stiprybės, ir kantrybės.. Todėl daugeliui dvasinis augimas atrodo nuobodus.
Be to, tam, kad pamatytume tobulėjimo rezultatus, turime įvertinti savo dabartinę būseną. Ir daugeliui tas susitikimas su savimi tikruoju būna gan skausmingas ir nuviliantis.. Bet juk tam ir augame, kad būtume tobulesni.
Ir jei jau užsibrėžėme tikslą augti dvasiškai – nesilygiuokime į kitus, vienintelis mūsų tobulėjimo “matas” – tai mes patys praeityje. Mes visi esame unikalūs, mūsų prigimtiniai gebėjimai ir talentai skirtingi, todėl ir dvasinio augimo keliai skirtingi.
Juk nėra prasmės sportininkui graužtis dėl to, kad jis ne dailininkas, o muzikantui – kad jis ne inžinierius.. Vieni žmonės yra subtilios dvasios, meniški, kiti – gerai mąsto logiškai, mėgsta konkretumą, ir visa tai neišvengiamai atsispindi ir dvasiniame augime.
Todėl vieni renkasi jogą ir meditaciją, kiti – studijuoja senuosius Mokymus ir psichologiją, treti – pradeda reguliuoti savo mitybą, fizinį krūvį ir dienos režimą, ketvirti – rašo nuostabias sielą žadinančias eiles, o kažkas kuria neįtikėtino grožio meno kūrinius..
Ir nesvarbu, nuo ko žmogus pradeda savo dvasinį augimą, svarbiausia – kad jis nesustotų. Ir – kad neskubėtų.. Tuomet jo pastangos palaipsniui atneša Gėrį į jo ir aplinkinių gyvenimą.
************
Neapykanta sugniaužia delną į kumštį, sušaldo širdį į ledą, o žodžius paverčia skaudžiai žeidžiančiomis strėlėmis..
Ir tik Meilė atgniaužia delną, ištirpina ledą širdyje, o žodžius paverčia šilta gaivinančia versme..
Mylėkime vieni kitus!
