Čekija - artima, bet nepaprasta

Labas! Lauktasis pavasaris jau įsibėgėjo, balandžio saulė skaisčiai šviečia ir maloniai kutena veidą, gamta atbunda, viskas aplinkui sužaliuoja, o Tavo širdis vėl išsiilgusi adrenalino, nuotykių ir naujų vaizdų. Ar pameni, kai užpraeitą mėnesį Tau pasakojau kontroversiškus pažįstamų žmonių įspūdžius apie Paryžių ir Eifelio bokštą. Man pačiai teko proga pamatyti kone identišką - tik šešiskart mažesnį. Kur? Naujoje svajonių šalyje Čekijoje, gausiai apsuptą lapingų aukštų medžių. Ši šalis garsi istoriniu ir kultūriniu paveldu, skirtingų architektūrinių stilių gausa, auksine prabanga, gražia gamta, gausia gyvūnija bei skaniu alumi. Vyresnės kartos žmonės ją tebevadina Čekoslovakija, nors dar 1993 metais pastaroji skilo į dvi atskiras valstybes. Jei artimu metu planuoji kelionę į Čekijos respubliką, paskubėk, nes gegužės mėnesį Prahoje vyks populiarus pavasario muzikos festivalis ir gamta tokiu metu čia gražiausia.

Sostinė: Praha
Plotas: 78 854 km2
ES narė nuo: 2004
NATO narė nuo: 1999
Valiuta: Čekijos krona
Valstybinė kalba: čekų
Gyventojų skaičius: apie 10,2 mln.
Politinė santvarka: demokratinė respublika
Religija: 40% - Romos katalikai, 40% - ateistai

Geografinė padėtis. Šalis yra Vidurio Europoje. Kaimyninės šalys - Lenkija, Vokietija, Austrija ir Slovakija. Tik 2% Čekijos teritorijos užima vanduo. Likusią dalį sudaro miškai, kalnai ir kalvos.

Virtuvė. Čekai labai mėgsta mėsos patiekalus, ypač kiaulieną, žvėrieną bei paukštieną. Prie jų kaip garnyrą patiekia raugintus kopūstus, bulvių kroketus, daržoves, ryžius arba virtinukus. Jie dažniausiai būna su vaisių arba varškės įdarais. Vartoja nemažai bulvių patiekalų, trintų daržovių sriubų. Šalyje gerai išvystyta alaus pramonė, miestuose gausu senovinių ir šiuolaikinių aludžių. “Pilsner” alus - puikiai žinomas bei vertinamas ir Lietuvoje.

Pirkiniai. Vaisių likeris, Karlovy Vary kosmetika ir porcelianas, alus, vynas, unikalūs stiklo dirbiniai, įstabūs nėriniai, papuošalai ir avalynė, šokoladai, suvenyrai.

Kalba. Keista, tačciau beveik visi sutikti Čekijos aptarnavimo sferų darbuotojai nemokėjo ne tik anglų kalbos, tačciau ir gretimų šalių. Nei rusų, nei lenkų, nei vokiečcių… Vis tik kažkokiu stebuklingu būdu susikalbėti pavyksta, o po kelių dienų jau pradedi šiek tiek suprasti vietinę kalbą.

Gyventojai. Draugiški, tačciau santūrūs ir gana konservatyvūs. Sakoma, kad Čekijos moterys - labai gražios.

Valiuta. Šimtas Čekijos kronų yra maždaug šešiolika litų. Vienas euras - trisdešimt kelios kronos. Didesniuose respublikos miestuose galima atsiskaityti ir jais.

Kainos. Už keliolika litų galima nusipirkti įvairių vynų arba puikaus likerio. Vienas ypatingiausių - šokolado ir vyšnių, parduodamas juodame kampuotų formų butelyje, nuostabiai saldaus skonio ir aromato. Alus, mėsainiai, žuvainiai, sumuštiniai parduodami už 3-5 litus. Kavos puodelis gali atsieiti ir dešimt litų, ji čia brangi. Taksi paslaugos sostinėje - apie 24 litai.

Čekijos respublika yra suskirstyta į trylika kraštų ir sostinės teritoriją - Prahos miestą. Jis yra Vidurio Čekijoje ir yra vadinamas “auksine Praha” dėl savo paauksuotų bažnyčcių bokštų arba tūkstančcio bokštų miestu, dėl jų gausos. Apie ją Tau ir papasakosiu.

Praha

Tai didžiausias ir įspūdingiausias Čekijos miestas, jos sostinė, prieš šešiolika metų įtraukta į UNESCO paveldo sąrašą. Čia gyvena beveik 1,2 milijono gyventojų - maždaug perpus daugiau nei Vilniuje. Čia gimė garsus ir talentingas rašytojas Francas Kafka, kuris gimtinės nelabai mylėjo. Jai - daugiau nei tūkstantis metų. Kelionė nuo Vilniaus arba Kauno iki Čekijos sostinės autobusu trunka keliolika valandų ir nėra brangi.
Netradicinė pažintis su miestu prasideda vėlų vakarą trijų žvaigždučcių viešbutyje, kuomet vos atvykę vestibiulyje pamatome besišypsančcius muzikantus ir gausų šokančcių bei dainuojančcių kitataučcių būrį. Apakę nuo tokio linksmo vaizdo įlipame į liftą, kuriame susitinkame smagias jaunas amerikietes, universitetų baigimo proga atvykusias čia paatostogauti ir pasilinksminti. Kodėl į Prahą? Nes tai viena gražiausių sostinių pasaulyje!
Pavyzdžiui, centrinėje senamiesčcio aikštėje rotušės bokšte yra astronominis laikrodis, vadinamas Orloj, įtaisytas dar 1940 metais. Laikrodis rodo laiką, žvaigždžių judėjimą, mėnulio ir saulės fazes, tačciau ne dėl to prie jo nuolat susiburia krūvos žmonių su fotoaparatais ir filmavimo kameromis. Jie laukia kas valandą vykstančcio renginuko akims, kuris, deja, pirmąkąrt jį pamačciusius dažniausiai nuvilia. Vos išmuša kuri nors valanda, laikrodyje giltinė paskambina varpeliu ir atsidaro du langeliai, iš kurių išlenda ir greitai praeina dvylika apaštalų. Langeliai užsidaro, užgieda gaidys ir magija išsisklaido. Spektaklis būna baigtas iki sekančcios valandos. Beje, norint pamatyti šį vaizdą ir pajusti masinio ir viltingo laukimo atmosferą, reikia į aikštę ateiti penkiolika minučcių anksčciau ir užsiimti vietą.
Prahoje apie pusės kilometro ilgio Karolio tiltas jungia Senąjį miestą su Mažuoju miestu (Mala Strana - sodų ir aristokratų rūmų rajonas). Nuo jo atsiveria puiki ir plati sostinės panorama, ypač sutemus, kada įsižiebia tūkstančciai žiburių. Čia dailininkai tapo miesto paveikslus ir turistų šaržus, groja linksmai apsirėdę gatvės muzikantai, o prekeiviai parduoda įvairiausius suvenyrus. Ant tilto yra nemažai skulptūrų. Prie vienos iš jų visuomet nusidriekia ilgiausios eilės - sakoma, kad pridėjus ant jos ranką ir sugavojus norą, jis išsipildys. Labai svarbu galvojant norą būti užsimerkus. Deja, už tavęs trypiančcių žmonių kiekis susikaupti labai trukdo. Beje, mieste yra daug įspūdingų tiltų, kurie jungia gatves per Vltavos upę. Dėl to Praha kartais lyginama su Venecija. Jos centre iš tolo šviečcia raudonų čerpių stogai, o saulėje spindi ilgi auksniai bažnyčcių bokštai. Čia gausu kultūrinių renginių, muziejų, parodų salių. Yra Karlo universitetas. Aiški gatvių sistema, dėl to po miestą laisvai galima vaikščioti be gido, tik su žemėlapiu.
Prahos nacionalinis muziejus įsteigtas 1818 metais. Dėl laiko stokos neteko jame apsilankyti, tačciau pastato eksterjeras labai įspūdingas, eklektiškas. Priešais jį driekiasi plati ilga gatvė, gausi įdomių šiuolaikinių parduotuvių ir kavinių, šalia stovi keistos formos fontanas. Nenuostabu, kad nemažai žmonių skrenda arba važiuoja į Prahą savaitgaliui vien tik apsipirkti. Stilingų drabužių, batų, aksesuarų pasiūla išties gausi ir stebinanti. Ypač senamiestis pilnas įvairiausių parduotuvių, nuo visiems žinomų firminių ženklų iki vietinių gyventojų krautuvių. Ant kiekvieno kampo stovi atviri kioskeliai, parduotuvėlės arba prekystaliai, kur gaminamos krūvos sumuštinių, mėsainių, žuvainių, storų dešrelių, mat Prahoje labai populiarios greitojo maisto užkandinės. Toks maistas kainuoja žymiai pigiau nei kavinėse, picerijose ar restoranuose. Taip pat labai populiarios ledainės.
Vienos iš didžiausių Čekijos gotikinės Šv. Vito katedros (Lietuvos gotikos šedevru laikoma Šv. Onos bažnyčcia) bokštai matomi kone iš bet kurios Prahos vietos. Vienas iš jų yra beveik šimto metrų aukščio. Katedra turi didžiulį įspūdingą laikrodį, kurį nuolat fotografuoja turistai.
Šis miestas yra magiškas, ypatingas ir pirmąkart į jį atvykęs dažnas apsiverkia iš laimės arba bent jau susigraudina. Taip nutiko ir man - stovėjau ant Karolio tilto, ir norėjau verkti dėl nepaprasto grožio architektūros ir kad turėjau galimybę tai pamatyti. Tai miestas, į kurį traukia sugrįžti dar ir dar, nes kiekvienąkart atrandi kažką naujo.