Italija – mafijos tėvynė

Italija

Sostinė: Roma
Forma: demokratinė respublika
Plotas: 301277 km2
Gyventojai: virš 58 mln.
ES narė nuo: 1957m.
NATO narė nuo: 1949m.
Valiuta: euras
Valstybinė kalba: italų
Religinė sudėtis: katalikai 83%, likę - protestantai, netikintys ir ateistai.

Geografinė padėtis. Tikriausiai pameni iš mokyklos laikų, kad Italija, esanti Pietų Europoje, savo forma primena ilgą moterišką batą – tai Apeninų pusiasalis. Dar į šios šalies sudėtį įeina Sicilijos, Sardinijos ir mažesnės salos Viduržemio jūroje. Tai labai kalnuota šalis, kuri ribojasi su Prancūzija, Šveicarija, Austrija ir Slovėnija. Neblogi kaimynai, tiesa?

Politika, demografija ir kt. Italija jau nuo senų laikų yra daugelio tarptautinių organizacijų narė. Valstybės vadovas - prezidentas, renkamas septyneriems metams parlamento ir 58 regionų atstovų.
Didžiausi miestai – Roma, Milanas ir Neapolis. Didžiausios salos (o tokių Italijai priklauso toli gražu ne viena) – Sicilija, kurios plotas siekia net 25426 km2, Sardinija - 23813 km2 ir Elba, užimanti 223 km2 teritorijos. Beveik penktadalis gyventojų yra vyresni, negu 65 metų.

Virtuvė. Seniausia žinoma valgių ruošimo knyga buvo parašyta dar senovės Romos imperijoje, tad nenuostabu, jog Italijoje gaminama tiek daug ir įvairių bei skanių patiekalų. Nors tarp jų yra ir mūsų dievinama pica ar makaronai (spagečiai) su Bolonijos padažu, patiekalai tuo toli gražu neapsiriboja. Italų pagaminti desertai tai pat gardūs. Įžymųjį Tiramisu, pagamintą iš kavos, maskarponės sūrio ir biskvito, mėgstame ir mes. O jei dar prisimintumėm kvapnius, minkštus ir šviežius itališkus ledus, su vaisiais, uogomis, šokolado drožlėmis, riešutais ir kitais pagardais… Taip ir apsąla širdis!

Gėrimai. Itališkas vynas populiarus visame pasaulyje, jis ilgai brandinamas, todėl turi labai subtilų ir švelnų skonį. Kiekviename regione ar net mieste vynai labai skirtingi, tarp jų gamintojų vyksta arši konkurencija. Šį taurųjį gėrimą pirk paprastoje parduotuvėje, nes centre, nekalbant apie kavines ir restoranus, nors ir sako, kad TIK TAU parduoda pigiau, gali sumokėti triskart brangiau. Beje, kiekvienas italas vidutiniškai per metus išgeria apie 85 litrus vyno.

Pirkiniai. Italija garsi savo virtuve, madomis ir dizainu, rūbų pramone, architektūra, menu, muzika, tad į tai ir reikėtų orientuotis, norint kažką įsigyti. Namiškiams neužmiršk lauktuvių parvežti gardžiųjų Italijos sūrių. Kai kurie pinigų automatai priima MasterCard, VISA ir American Express korteles, tad jei tokią turi – būtinai pasiimk – maža kam gali prireikti.

Turizmas. Užsienio turistų skaičius Italijoje užima net 3 vietą pasaulyje – neveltui pristatau tau šią šalį. Turistai renkasi Veneciją, Florenciją, parvirtusį Pizos bokštą, Romą (Triumfo arka, Koliziejus, Panteonas, Kapitolijus, Vatikano valstybė-miestas), Veroną ir Milaną. Italija dar garsėja savo San Remo festivaliais ir žiemos turizmu Alpėse.

Žmonės. Italai mėgsta fizinį kontaktą, yra impulsyvūs, nenuspėjami ir energingi ekstravertai. Kalbėdami mėgsta parodyti savo jausmus, gali griebti pašnekovą už rankos, smarkiai patapšnoti per petį. Draugai vyrai dažnai apsikabina, o moterys - atsibučiuoja. Taip pat draugiški ir linkę bendrauti.

Arbatpinigiai. Kadangi italai yra linkę savo jausmus ir nuomonę demonstruoti viešai, maitinimo įstaigose, viešbučiuose ir kitose vietose, kur tave aptarnauja, neužmiršk palikti 5 -10% arbatpinigių nuo išleistos sumos – kitaip gali susilaukti nepasitenkinimo arba ignoravimo.

Keletas naudingų frazių:

Buongiorno – Laba diena
Buonasera – Labas vakaras
Arrivederci – Sudie
Salute! – Į sveikatą!
Parla inglese? – Ar kalbate angliškai?
Grazie – Ačiū
Prego – Prašom
Quanto costa? – Kiek kainuoja?
Quanto e il sconto? – O kokia nuolaida?
Ti piace – Tu man patinki
Come ti chiami? – Koks tavo vardas?

Kadangi Italijoje gausu žymių miestų ir lankytinų vietų, visko nesurašysi, tačiau kad neįsivaizduotum Italijos tik kaip šalies, kurioje yra Venecijos kanalai ar griūvantis Pizos bokštas, pristatau tau kitus miestus – Romą ir Florenciją (Firenze).

Roma

Pameni posakį „Visi keliai veda į Romą“?.. Senovėje imperija buvo išraizgyta gerai grįstais keliais, kuriais jos kariuomenė galėdavo greitai žygiuoti ir pasiekti kone kiekvieną imperijos vietą, kur tik prasidėdavo sukilimas. Tada ir buvo pirmąkart ištartas šis posakis. Dabar Romoje gyvena netoli trijų milijonų žmonių, čia kasmet apsilanko galybė turistų. Norint ją pakankamai nuodugniai apžiūrėti ir apšniukštinėti, tam reikia turėti bent penkias-šešias dienas. Geriausia – savaitę. Apsilankymo muziejuose kaina - apie 14 eurų, bet turint „International student card“ - 8 eurai. Lietuvoje tokią kortelę pasidaryti gali per kelias minutes. Taip pat kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį įėjimas į Vatikano muziejus būna nemokamas. Jų darbo laikas iki 15 -16 val., todėl nėra ko ilgai miegoti ir delsti – pirmyn į senamiestį ar kitas didmiesčio vietas. Metro susisiekimas centre labai paprastas - tik dvi linijos. Kaina 75 minutėms 1 euras. Jų turėtų pakakti, nes geriausia po miestą vaikščioti pėstute – taip daugiau pamatai ir sutaupai pinigų kokiam nors suvenyrui. Romos senamiesčio žemėlapį gali gauti visur ir jis yra labai informatyvus, padeda planuoti dienos keliones.

Apie Italijos sostinę tau išsamiau papasakoti pasišovė ten vos prieš du mėnesius penkias dienas praleidusi studentė Inga: „Gyvenom Via Del Clementino gatvėje esančiame viešbutyje „Marco“. Kaina - 49 eurai dviem naktim (vienam žmogui). Tiesa, tokį pigų variantą su draugu susiradome internete dar prieš išvykdami į kelionę, mat jau nuo kovo mėnesio, kada prasideda turistinis sezonas, kaina vienai nakčiai yra net 130 eurų. Per kelias dienas išmaišėm visą Romos senamiestį. Būtina pamatyti: Vatikaną ir jo muziejus, Koliziejų (kaina ES piliečiui - 6,5 euro). Šalia Koliziejaus yra Forumas, bei Palatino kalva, kur tas pats bilietas galioja. Taip pat aplankėme centrinėje Romos dalyje Panteoną, De Trevi fontaną, Colona Traiana ir t.t. Pastebėjau, kad reikia labai saugotis kišenvagių, nes jų pilna visur, kur tik yra turistų! Na, o žmogui, norinčiam aplankyti kuo daugiau muziejų, reikia planuoti savo kelionę taip: ryte ir po pietų eiti į muziejus, paskui tiesiog žiūrinėti vietas, tokias kaip fontanai, ar pastatai, į kuriuos neįleidžia apsauginiai, o vakare galima ateiti pavakarieniauti į kavinę arba tiesiog pasidaryti “vakarinį pikniką viešbutyje” - t.y. iš parduotuvės nusipirkti maisto, vyno ir eiti ilsint kojų. Tarkim tą dieną, kai lankėme Koliziejų ir viską šalia jo, labai privargome! Pirmam kartui vykstant į Romą, ir norint pamatyti viską, nerekomenduočiau važiuoti kaip į poilsinę kelionę - gal po kokių 3-4 kartų jau būtų galima į Romos centrą važiuoti tik pažioplinėti ir mėgautis matomais vaizdais ar draugija.“

Florencija

Nors čia gyvena tik 371,5 tūkst. gyventojų (mažiau, nei Kaune), Florencija yra nuostabaus grožio miestas, kuriame daug aikščių, muziejų, tiltų ir kitų architektūrinių pastatų. Be visa ko, 1865 – 1871m. ji buvo suvienytos Italijos sostinė. Mieste teka Arno upė, per kurią nutiestas Ponte Vecchio - senasis tiltas (pastatytas XIVa.). Jis įdomus tuo, kad po antrojo pasaulinio karo tai buvo vienintelis išlikęs tiltas visoje Florencijoje! Dabar jo kraštuose yra namai ir parduotuvės, tad einant tiltu nematyti vandens – turėklus atstoja gausybė dailiai išrikiuotų pastatų! Pasak istorikų, seniau ten italai pardavinėdavo auksą. Kitoje upės pusėje yra nuostabūs rūmai Palazzo Pitti, kurių viduje – galerija. O senamiesty galima aptikti ir Mikelandželo “Dovydo” kopiją. Tiesa, čia gyveno ir kūrė ne tik šis genijus, tačiau ir Dantė, Leonardas da Vinčis, Bokačas… Dėl šių priežasčių pagrindinis miesto pajamų šaltinis yra turizmas. Daugiau apie žymias Florencijos vietas tau papasakos Kamilė.

21-erių metų mergina čia lankėsi du kartus ir praleido visą mėnesį, tad Florenciją tikrai spėjo pažinti: „Patiko vakarėliai, gera kompanija, vietiniai gyventojai, parodos… Pavyzdžiui, išeini vakare su draugais į senamiestį, kada būna gerokai mažiau turistų, geri vyną, linksmai leidi laiką. Mieste yra tokia gatvė, kurioje vien prabangios parduotuvės, tokios kaip „Gucci“, „Armani“, „Miu Miu“ ir pan. Kainos tikrai ne didesnės, nei Lietuvoje, o ir pasirinkimas nerealus. Vienas gražiausių Florencijos pastatų yra Duomo katedra, dar žinoma Basilica di Santa Maria del Fiore vardu, su žymiuoju kupolu. Šalia jos yra ir apžvalgos bokštas, kuriame galima stebėti visą senamiestį. Šiaip senamiesčio gatvelės pakankamai siauros, bet beveik visos galutinai atveda į kokią nors aikštę, pvz. Piazza delle Signoria. Kadangi turėjau pakankamai laiko, daug ką apvaikščiojau ir daug ką pamačiau. Florencijoje kainos gal kiek ir mažesnės nei Romoje, ir parduotuvėse perkant prekes sumokėsi nedaug, tačiau išsiruošusi į kavinę ar restoraną piniginę gerokai paploninsi – juk tiek, kiek pas mus kainuoja litais, pas juos - eurais! Aišku, gerai uždirbantiems italams tai visiškai normalu.“

Autorė Dalia Daškevičiūtė