|
|
|
Karštos pirties malonumai ir pavojai
|
Žiemą norisi sušilti. Ir tie, kurie mano, kad maudynės pirtyje – tarsi panacėja nuo visų ligų, mėgautis ja pasiruošę vos ne iki pavasario. Tačiau medikai perspėja: kaitintis gali ne visi ir anaiptol ne iki devinto prakaito.
Organizmui – stresas
Į pirtį geriausia eiti rytą: ankstyvas kaitinimasis veikia gydomai. Tačiau kodėl praustis dažniausiai patraukiama po sunkios darbo dienos? Todėl, kad norima atsipalaiduoti, manoma, kad nuovargis dings – vanojimasis jį kaip ranka nuims. Žinoma, gulėti pirtyje ant gultų ir mėgautis šiluma – poilsis. Tačiau organizmui tai – didžiulis darbas. Jam reikia prisitaikyti prie karšto ir labai drėgno ar itin sauso (jei kaitinamasi saunoje) oro. Tuo labiau kad lauke šalta ir organizmas prisitaikęs savo atsargomis sušildyti kūną, o ne šilumą atiduoti.
Taigi karštis jį veikia kaip fizinis stresas. Jei žmogus sveikas, toks sukrėtimas nepakenks, bet užgrūdins. Bet negaluojančiam pirties mėgėjui tai neišeis į gera – jis jaus dar didesnį nuovargį.
Įkaitintame kūne suaktyvėja medžiagų apykaita. Vakare organizmui tai nebūdinga, nes tokiu laiku visos biocheminės reakcijos yra lėtesnės, kūno temperatūra sumažėja puse ar vienu laipsniu. Tai – tarsi ženklas, kad reikia eiti miegoti. Įkaitęs ir išsipėręs pirtyje žmogus dažniausiai nesudeda bluosto iki pat ryto.
Maudytis – švariam
Prieš einant į pirtį moterims reikia nusivalyti makiažą – tik ne spiritiniu valikliu. Ir moterims, ir vyrams būtina nusiprausti po šiltu – 35-38 laipsnių – dušu. Kitaip odos paviršiuje susikaupę nešvarumai, pirtyje paveikti karščio, prasiskverbs giliau. Muilo, dušo gelio ar šampūno geriau nenaudoti – jais galima praustis tik baigus vanotis.
Šios priemonės panaikina natūralią kūno apsaugą nuo karščio, nes nuplauna riebalus ir sausina odą. Todėl ji rausta, šerpetoja, praranda stangrumą. Sausa oda greičiau raukšlėjasi, be to, gali išsiplėsti kapiliarai.
Išėjus iš garinės reikia tuoj pat nusiplauti prakaitą, nes su juo iš organizmo pasišalina šlakai. Nenuplauti jie vėl pateks į organizmą.
Pirtyje daug kartų muiluotis nereikėtų, nes oda tampa vis sausesnė. Pirties muilą geriau rinktis su odą nuo sausėjimo saugančiu lanolinu, su vitaminais, biologiškai aktyviomis spygliuočių pastomis. Geriausia – skystas.
Gydo ir ramina
Kokia pirtis be aromaterapijos? Ištirta, kad kalnų gyventojai rečiau serga infekcinėmis ligomis. Taip yra todėl, kad jie kvėpuoja gėlių ir kitų augalų skleidžiamais kvapais. Jie tarsi balzamuoja organizmo jungiamuosius audinius. Lygumų gyventojams augalų kvapus atstoja eteriniai aliejai. Pirtyje paprastai jie vartojami taip: trys lašai aliejaus įlašinami į samtį vandens ir pilama ant karštų akmenų.
Galbūt pats veiksmingiausias yra eukaliptų aliejus. Jis tinka nuo peršalimo, valo kvėpavimo takus, atpalaiduoja, turi antibakterinių ypatybių. Mėtų aliejus gaivina, veikia kaip antiseptikas, eglių – stimuliuoja kraujotaką, lengvina kvėpavimą, kalnų pušų – ramina, stiprina nervus, apelsinų – ramina.
Žinoma, eterinio aliejaus nereikia padauginti. Be to, būtina žinoti, ar kartu esantieji pirtyje nėra alergiški kuriam nors kvapui.
Sergantiesiems bronchine astma geriau neiti į garinę – ypač jei liga paūmėjusi. Turkiška pirtis tokiems ligoniams netinka – per daug drėgmės. Jiems naudingiausia sauna, kai oras sausas – drėgnumas – 5-25 proc. ir ne per daug šiltas – 60-70 laipsnių šilumos. Karštis sukelia bronchų spazmus.
Kiek sveikam žmogui galima būti garinėje? Yra tokia „pirmo lašo ant nosies galiuko“ taisyklė.
Kai tik tas lašas atsiranda (paprastai praėjus 5 minutėms), reikia iš garinės išeiti.
Įsisupus į kilpinį chalatą, maždaug 25 min. būtina pasėdėti poilsio kambaryje, išgerti mėgstamų vaistažolių arbatos – ją atsinešti termose. Tada prakaitas pradės upeliais tekėti. Vadinasi, organizmas valosi. Šalto vandens gerti negalima.
Vantos masažas
Kokia pirtis, jei joje nesiperiama? O tam reikia vantų. Nors įprasta, vanotis beržinėmis, bet galima pertis iš bet kokių šakelių surišta šluota – ir šermukšnio, ir ąžuolo, ir liepos, ir dilgėlių. Švelniausia yra liepų vanta.
Vantos masažas pagerina ne tik odos, bet ir vidaus organų kraujo apytaką, didina prakaitavimą, todėl iš organizmo geriau pašalinami šlakai.
Visa tai padeda medžiagų apykaitai. Be to, vantos išskiria bakterijas naikinančius fitoncidus.
Prieš pradedant vanotis, vantas būtina paruošti. Jei ji tik truputį sudžiūvusi, šutinti nereikia, nes tampa sunki, greitai įkaista ir gali nudeginti odą. Tokią vantą užteks apie 15 min. palaikyti šaltame, paskui apie 2 min. – karštame vandenyje. Tada ji bus minkšta ir kvapi.
Perdžiūvusią vantą reikia suvilgyti karštame vandenyje ir 1-3 sekundes palaikyti virš karšto akmens, sukinėjant ir pakratant – vanduo lašės, virs garais ir puikiai iššutins vantą. Tokią procedūrą reikia pakartoti 2-3 kartus. Blogai iššutinta vanta pertis neverta, nes aštriomis šakelėmis galima susižaloti odą. Vandens, kuriame buvo šutinta vanta, nereikia išpilti. Po visų pirties procedūrų juo galima išsitrinkti galvą ar persilieti.
Pėrimosi menas
Pertis reikia gulint – tada kūną vienodai veikia temperatūra. Ir geriausiai įrengtoje garinėje periantis stovint temperatūros skirtumas galvos ir kojų aukštyje bus apie 20 laipsnių ir galva gali perkaisti. Be to, gulint atsipalaiduoja kūnas, pulsas yra retesnis, taigi širdies ir kraujagyslių sistemai tenka mažesnis krūvis.
Pertis geriausia dviese – paeiliui vienas kitą. Periamasis turi gulėti ant pilvo, kojomis į krosnį, o galva padėta ten, kur daugiau oro, rankos ištiestos palei kūną. Perti pradedama vanta lengvai perbraukiant nuo pėdų iki galvos ir atgal. Paskui braukiama per blauzdas, šlaunis, sėdmenis, nugarą – iki kaklo. Paskui grįžtama atgal. Taip kartojama 2-3 kartus. Antras etapas – čaižymas. Čaižoma greitai ir nestipriai vantų galais apie minutę. Iš pradžių periama nugara, paskui juosmuo, dubuo, blauzdos ir pėdos.
Ši procedūra baigiama paglostymu vanta, bet judesiai turi būti greiti. Paskui periamasis apsiverčia ant nugaros ir visos procedūros kartojamos. Tada jau galima imtis plakimo. Vantą reikia kilstelėti į viršų ir 2-3 kartus paplekšnoti nugarą, prispaudžiant vantą ranka. Tokiu būdu plakamas juosmuo, sėdmenys, klubai, blauzdos, pėdos.
Jei skauda kelio sąnarys, naudinga prie jo prispausti vantą, o koją atsargiai spyruokliuojančiais judesiais lenkti.
Vanta pertis rekomenduojama ne daugiau kaip 2-3 kartus. Atsižvelgiama į amžių, sveikatą, savijautą.
