|
|
|
Mitai ir tiesa apie karštį bei arabų tradicijas
|
Arabių rūbai saugo nuo perkaitimo
Iki kelionės visada gailėjau arabių moterų, kurios neva verčiamos griežtų tradicijų ir vyrų nešioja rūbus nuo galvos iki kojų. Tačiau jau nuvykusi labai greitai susipažinau su jų tradicijomis ir kultūra, o šį mitą instiktyviai sugrioviau, nes nepabuvusi nei pusdienio saulėje pati, įsisukau į skarą. Iš tiesų arabių rūbai sukuria mikroklimatą, kuris natūraliai vėdina kūną ir neleidžia jam perkaisti prie aukštos temperatūros. Šią kultūrinę ir religinę ypatybę – uždengti kūną ilgais rūbais ir skaromis, sąlygojo vietinis klimatas. Net jeigu pasižiūrėtume į mūsų močiutes – jos iki šiol nešioja margaraštes skareles, kurios skirtos ne tik pasipuošti einant į bažnyčią, o atlieka kur kas praktiškesnę funkciją – neleidžia perkaisti arba sušalti galvai. Kaip panašu, ar ne?
Burka yra dar populiari, tačiau daug jaunų Egipto moterų nešioja kelnes ir tunikas, tik visada spalvingomis skarelėmis pridengia galvas, nepamatysi ir atvirų rūbų, kurie atidengtų pečius, rankas ar kojas. Nedera apnuoginti kūno. Ką dar pastebėjau, kad jos netgi daugiau nei europietės derina spalvas ir aksesuarus bei atrodo iš tiesų labai gražiai ir seksualiai.
Arabės labai saugo savo odą, todėl paklaususi mane lydinčios merginos apie odos vėžį, jau mintyse žinojau atsakymą – taip, arabėms retai kada diagnozuojamas odos vėžys ir ne tik dėl to, kad jos rūbais saugo odą. Jos prižiūri savo sveikatą – kultūra ir religija joms draudžia rūkyti, vartoti alkoholį. Taip pat tradicijose gausu dienų, kada skiriamos valandos organizamo valymuisi. Tiesa, statistika dėl kraujagyslių ir širdies ligų yra kiek kitokia. Jų gydytojai vis dažniau akcentuoja judėjimo stoką, saldumynų vartojimą. O kuo kuo, bet egiptiečiai saldumynais, saldžia kava ir arbata gali didžiuotis.
Bet jeigu dar grįžtume prie odos, tai mano gera drauge tapusi egiptietė mergina pasakoja, kad kiekvienos arabės svajonė turėti šviesesnę odą, todėl ilgi rūbai jas apsaugo nuo saulės spindulių. O apie svajones apie šviesią odą išduoda ir balinamųjų kremų reklamos parduotuvėse ir reklaminiuose stenduose nuklojusiuose gatvės. Tik mano draugė numoja ranka ir sako, kad tie kremai nieko neduoda, pati yra išbandžiusi, bet tamsi oda yra tamsi ir joks „fairy“čia nepadės. O vasaros metu ne tik Egipto, bet ir Tuniso, Maroko ir Sirijos moterys vengia saulės, o prieš savo vestuves keletą savaičių nuo galvos iki kojų apsimuturiuoja drabužiais, kad gražiausią gyvenimo dieną galėtų puikuotis balta oda. „Bet ir ačiū tradicijoms, mažiau turime odos susirgimų“, - sako mano draugė.
Daug sportuojančių moterų
Prieš vykdama į Egiptą, esu skaičiusi, kad arabės moterys yra spaudžiamos tradicijų, todėl jos nesportuoja ir nesimankština, yra nutukusios. Šį mitą sudrioviau, kaip ir daugelį kitų apie moterų laisves ir teises. Savo akimis mačiau, kaip ankstų rytą Aleksandrijoje Viduržemio jūros pakrante bėgioja moterys apsivilkusios tradicinį arabės rūbą, daro pratimus, maudosi jūroje, tiesa taip pat vilkėdamos ilgą rūbą, tik nebe juodos, o ryškiai raudonos spalvos. Dauguma moterų rūpinasi savo figūra ir fizine sveikata. Tiesa, europietės moterys nepageidaujamos viešuose pliažuose, tad jei sumąstysite keliauti po Egiptą ir gyvensite ne europiečiams skirtuose viešbučiuose turinčiuose uždarus paplūdimius, geriau viešuose pliažuose nesimaudykite dėl savo pačių saugumo.
Sulčių barai vilioja
Egiptiečiai nevartoja alkoholio, dažniau renkasi kaljaną nei cigaretę, o padorios Egipto moterys nerūko nei to, nei kito, jau nekalbu apie alkoholinius gėrimus. Jų nenusipirksi tradiciniame supermarkete. Tačiau kas mane labiausiai sužavėjo – tai, kad arabai gaivinasi natūraliomis apelsinų, Egipto kriaušių, mango, bananų, kokoso sultimis. Čia gausu sulčių barų, kurie klientus vilioja kiekvieną dieną keičiamomis vaisių ekspozicijomis. Įdomiausia tai, kad jeigu mes sulygintume mūsų jaunimą, kurie bazuojasi prie bariukų ir džiaugsmingai klega prie vyno taurės ar alaus bokalo ir Egipto jaunus žmones, kurie tokie pat linksmi čiauška prie sulčių kokteilio, skirtumo nerastumėme. O kas sakė, kad be alkoholio vakarėliai nelinksmi? Čia gausu vitaminų, o yra ir labai geras dalykas – kitą rytą neskauda galvos. Kitas dalykas – vaisiai ir sultys čia nėra brangūs. Išgerti 0,7L šviežių mangų sulčių kainuoja apie 4 – 5 Lt, todėl su kolegėmis šiuos bariukus pavadinome tikru rojumi išsiilgusiems šviežių vaisių.
Egiptiečiai neturi švaraus gėlo vandens. Todėl Egipte patariama net dantis valytis pirktu geriamu vandeniu, jokiu būdu negerti vandens iš čiaupo ar vandens patiekiamo viebučio restorane. Vaišintis galite tik arabiška kava ir arbata, kurios labai saldžios. Arabai jau verda kavą su cukrumi, todėl mažame ekspreso puodelyje yra maždaug 3-4 šaukšteliai cukraus. Laaaaabai saldu, bet po tokios kavos išgeriama apie litrą vandens. Tradiciniuose arabų restoranuose, vos tik jums prisėdus, padavėjas atneš butelį vandens, kuris bus įskaičiuotas į sąskaitą. Tiesa, kavinėse turėkite omenyje, jog ten yra įprasta, kad sąskaita bus didesnė, nei užsisakėte patiekalų – į sąskaitą įtraukiamas ir aptarnavimo mokestis bei arbatpinigiai, tad būkite pasiruošę mokėti apie 30 proc. didesnę sumą.
Ką verta paragauti? Nors Egipto virtuvė turi daug panašumų su kitomis islamo virtuvėmis, Egiptiečiai linkę pabrėžti kai kuriuos patiekalus kaip savo nacionalinius.
Vienas jų yra „ful medames“ - pupų troškinys, dažniausiai valgomas su duona ir kietai virtais kiaušiniais.
Kušari – dar vienas nacionalinis patiekalas, gaminamas iš makaronų, ryžių, lęšių, avinžirnių, kurie apliejami aštriu česnako, acto ir pomidorų padažu. Šis patiekalas labai primena Levanto virtuvės mudžadara Tamija, egiptietiškas falafelio variantas, gaminamas iš pupų yra laikomas dar vienu nacionaliniu patiekalu. Tai - pupų tešlos rutuliukai, virti riebaluose ir patiekiami su įvairiais aštriais padažais.
Dar vienas nacionalinis patiekalas yra džiuto lapų sriuba malukhija. Be jos gaminama visa eilė sriubų šurba (shurbah) iš mėsos, daržovių ir žuvies.
Nacionalinis Egipto desertas yra umm ali, karštas razinų pyragas, mirkytas piene. Nerealiai skanūs yra „konafa“ tešliniai lizdeliai, kurie įdaromi riešutais ir saldumynais. Taip pat labai skanus „basbusa“ yra specifinis manų pyragas. Ryžių pudingas vadinamas mahalabija.
Ką verta žinoti prieš keliaujant:
- Pasidomėkite skiepais nuo vidurių šiltinės, difterijos, stabligės, poliomielito, nuo hepatitų A ir B, nes maistas ne visada saugus, ypač salotos ir jūros gėrybės;
- Gerbkite šalies, į kurią vykstate tradicijas ir kultūrą;
- Pasiimkite konservatyvesnių rūbų;
- Atsiminkite, kad Egipte yra skorpionų ir gyvačių;
- Pirkite geriamą vandenį sandariuose buteliuose.
