|
|
|
Nardymas Marsa Alame
|
Marsa Alamas – naujas pietryčių Egipto kurortas vakariniame Raudonosios jūros krante.
Šiuo metu tai vienas greičiausiai augančių kurortų, vis labiau populiarėjantis tarp Vakarų Europos turistų, ieškančių naujų ir žmogaus nepaliestų gamtos kampelių.
Šis 150 km jūros pakrante besidriekiantis kurortas yra įsikūręs ten, kur Arabijos dykuma susilieja su Raudonąja jūra.
Saulėti baltojo smėlio paplūdimiai, palmės bei pro krištolinį vandenį boluojantys koraliniai rifai – puiki vieta atostogoms.
Greta naujai besikuriančios kurortinės zonos yra mieguistas Marsa Alamo žvejų kaimelis, tačiau už mieguistumo šydo slepiasi neįtikėtinai turtinga istorija.
Marsa Alamo kaimelyje žmonės gyveno jau nuo akmens amžiaus. Apylinkėse randama daug akmens amžiaus piešinių ant uolų, kuriuose vaizduojami medžioklės su šunimis ritualai. Antikos laikais Ptolemėjas II nutiesė 230 km ilgio kelią per visą Rytų dykumą nuo Edfu iki Marsa Alamo prie Raudonosios jūros. Marsa Alamas buvo svarbus Egipto ekonomikai ir dėl to, kad šiose apylinkėse gausu vario, švino, aukso, smaragdų ir kitų pusbrangių akmenų.
Čia buvo pastatytos pirmosios pasaulyje smaragdų kasyklos, kurios vienintelės tiekė smaragdus Romos imperijai. Kleopatros kasyklas, esančias Vadi el Gemalo nacionaliniame parke, pietinėje Marsa Alamo dalyje, galima aplankyti ir dabar.
Nors ir nėra svarių įrodymų, kad šios kasyklos veikė Kleopatros valdymo laikais, tačiau dėl Kleopatros aistros papuošalams su smaragdais šios kasyklos ir buvo pavadintos jos vardu. 1571 m. sultonas Selimas I ant kalvos pastatė sunkiai įveikiamą Kuseiro tvirtovę, iš kurios prireikus buvo galima apginti El Kuseiro uostą ir sekti sultono imperijos prekybos kelius, vykstančius Raudonąja jūra.
